Pavasarinių paukščių takais [nr 198]
Išgyvenusį žygyje “Galva maišan!” mane surinko mano miela žmona ir išsivežė namo į Kauną. Tačiau ne tiesiai, o aplankant keletą ežeriokų ir gamtos taką.
Pirmiausiai kelionę pradėjome nuo Niedaus ežero, ties Kalviais, apžiūrinėdami Niedaus ornitologinį draustinį.
Čia mus pasitiko masinis klegesys, apie kurį pasakoja Pauksht! blog’o savininkė Alwyda.
Čia išsiskyrę su Rasa, Vyteniu ir Aivaru, patraukėme savais keliais iki Dusios ežero. Metelių regioninio parko direkcijos aikštelėje mus pasitiko kikilis. Ir lengvas lietutis.
Pasižvalgę prie ežero, nupėdinome pėsčiųjų pažintiniu taku Bijotų-Širvinto miškais. Gamtos takas, vedantis per smėlio kaubrų virtines Bijotų miško pušynu, pelkutes ir Dusios paežerę, yra 3,3 km ilgio. Yra galimybė praeiti papildoma Širvinto atšaka. Einant ja viso maršruto ilgis – 4,1 km.
Nykstantys Padusio kadagynai. Ant vėjo supustytų smelio kauburių virtinių prieš I-ąjį pasaulinį karą viešpatavo kadagynai. Smėlynų kadagynai buvo patys gražiausi ir didžiausi šioje apylinkėje. Kadagių pašonėje augusi skurdi žolinė augalija labiau tikdavo avių nei galvijų ganymui. Kadagynų nykimas prasidėjo daugiau nei prieš 60 metų. Nederlingos smėlio dirvos pradėtos apsodinti pušimis. Kadagiai – šviesiemėgiai augalai ir susivėrusių pušaičių draugija jiems buvo pražūtinga.
Dusios ežeras
Pavasaris ateina. lėtai, bet….
Pakeliui, šalia Kalesninkų, žuvininkystės tvenkiniuose vyko (ne)legali žvejyba. Užfikasvę ir palinkėję sotaus gyvenimo kilmingajam paukščiui, patraukėme toliau link Žuvinto biosferos rezervato. Čia teko garbė ir malonumas sutikti dar vieną kilmingąjį.
Pasiklausę iš tolumos sklindančio paukščių klegesio, sėkmingai išnaudoję geruosius žiūronus, pasimėgavę ramybe, neskubėdami patraukėme namo.
What do you think?