Dizaino paieškos Kortrijk’e
Kortijk, UNESCO Creative Cities Network nario, kvietimu [konkrečiau, tai kolegos Stijn Debaillie kvietimu], aš, Milda ir kolegė Indrė Mikuckė vykstame į Kortrijk. Kvietimas ir programa “Design Regio Kortrijk – Deep Dive” skirta dizaino sektoriaus atstovams susipažinti su Kortrijk kūrybiniu dizaino potencialu. Be mūsų, Kauno atstovų, atvyksta ir Bonnie Fahoome iš Detroit ir Tracey-Lea Smith iš Geelong. Bet viskas iš eilės.
2025 05 22
Pirmiausiai, per Briuselio oro uostą, atvykstame iki Ghent. Kelionė traukiniais apriboja galimybes pasiekti Kortrijk normaliu laiku, o ir skubėti nėra ko, tad mielai susidėliojame kultūrinę programą nuostabiame flamandiškame mieste. Ghent yra miestas, kuriame istorinis paveldas meistriškai persipina su modernizmu, šiuolaikine architektūra, o tarp jo architektūrinių sluoksnių ryškiai spindi art deco stiliaus pėdsakai. Nors reklamose Ghent garsėja gotikinėmis bažnyčiomis ir gildijų namais, XX a. pradžios architektūra čia paliko gilią žymę ir ji matosi vos išėjus iš traukinių stoties [o mūsų nuomuoti apartamentai vos keli šimtai metrų nuo jo].
Kol dar veikia, įlendame į S.M.A.K. (Stedelijk Museum voor Actuele Kunst) – Ghent’o miesto šiuolaikinio meno muziejų, įsikūręs Citadelės parke. Įkurtas 1999 m. charizmatiškojo kuratoriaus Jano Hoeto iniciatyva, muziejus išsiskiria savo drąsia, provokuojančia ir dinamiška programa, o kolekciją sudaro aukščiausio lygio belgų bei tarptautinių kūrėjų darbai, apimantys laikotarpį nuo Antrojo pasaulinio karo iki šių dienų. Mūsų akyse kelios parodos: „Painting After Painting“ – tai buvo viena didžiausių pastarųjų dešimtmečių apžvalginių parodų, pristatanti šiuolaikinę Belgijos tapybą [daugiau nei 70 menininkų darbai], „Private Passion X Public Duty“ – paroda, skirta paminėti 10-ąsias muziejaus įkūrėjo Jano Hoeto mirties metines, ir „Leaning against the wind“ – paroda iš muziejaus kolekcijos, kurioje menas pristatytas kaip pasipriešinimo ir refleksijos priemonė. Įdomu, bet ir kiek nuobodu :]
Judame toliau po Ghent, kur tarp žavios istorinės architektūros vis išlenda vienas kitas tarpukariu statytas modernistinis visuomeninis pastatas, toks kaip Universiteto bibliotekos „Knygų bokštas“ (Boekentoren) ar “Dagblad Vooruit”, ryškus art deco ir modernizmo pavyzdžių mieste [1930 m. pastatytas kaip socialistų laikraščio „Vooruit“ redakcija ir spaustuvė]. Vaikštant po miestą, šie Ghent’ą paverčia ne tik viduramžių, bet ir stilingos modernybės ekspozicija po atviru dangumi.
Dar vienas mūsų tikslas – aplankyti indutrijos muziejų [Industriemuseum Gent]. Tai viena įdomiausių kultūrinių erdvių, įsikūrusi įspūdingame istoriniame pastate – buvusiame medvilnės verpimo fabrike „Filature Desmet-Gérard“. Šis penkių aukštų mūrinis pastatas su didžiuliais langais pats savaime yra pramoninės architektūros paminklas, puikiai iliustruojantis XIX a. tekstilės pramonės didybę. Muziejus išsiskiria tuo, kad čia pramonės istorija pateikiama ne kaip sausi faktai, o per gyvą žmogaus ir mašinos santykį: lankytojai gali pamatyti veikiančias autentiškas stakles, spausdinimo presus bei išgirsti jų keliamą triukšmą, kuris dešimtmečius buvo Gento kasdienybė. Ekspozicijos apima tris pagrindines temas – tekstilę, spaudą ir metalo apdirbimą, o muziejaus pasididžiavimas yra unikali, slapta iš Anglijos išgabenta verpimo mašina „Mule Jenny“, tapusi pramoninės revoliucijos Ghent simboliu. Be techninių eksponatų, muziejus jautriai pasakoja apie darbininkų gyvenimo sąlygas, vaikų darbą ir socialinius pokyčius, o iš viršutinio pastato aukšto atsiveria viena gražiausių panoramų į miesto bokštus.
Istorija su Anglijos verpimo mašina „Mule Jenny“ išties įdomi. Ši mašina buvo Samuelio Cromptono 1779 m. Anglijoje sukurtas hibridinis verpimo mechanizmas, kuris vienu metu galėjo sukti šimtus itin plonų ir stiprių siūlų – tai buvo technologinis šuolis, kurį britai saugojo kaip valstybinę paslaptį, drausdami mašinų bei jų brėžinių eksportą, už kurį grėsė net mirties bausmė. Ghent verslininkas Lievenas Bauwensas XVIII a. pabaigoje slapta vyko į Angliją, kur apsimetė pirkliu, kad išsiaiškintų tekstilės pramonės sėkmės paslaptis.
1797–1798 m. jis sugebėjo nupirkti „Mule Jenny“ dalis, jas išmontuoti ir paslėpti cukraus dėžėse bei kavos ryšuliuose. Per Hamburgą jis dalimis išsiuntė 32 krovinius į žemyninę Europą. Bauwensas ne tik pavogė mašiną, bet ir slapta išviliojo apie 40 patyrusių anglų meistrų, kad šie padėtų ją surinkti ir paleisti. Britų policija jį beveik sučiupo, tačiau jis spėjo pabėgti laivu likus vos kelioms minutėms iki kratos, vėliau Anglijoje jis už akių buvo nuteistas mirti.
Bastomės toliau. Yra kur, yra ko – Ghent centras yra viena didžiausių zonų Europoje, kurioje beveik nėra automobilių eismo. Tai paverčia miestą malonumu dviratininkams ir pėstiesiems, o tylą karts nuo karto sutrikdo tik tramvajų skambučiai.
Išvykstame traukiniu į Kortrijk. Kortrijk – tai istorinis miestas Vakarų Flandrijoje, esantis prie Lys upės, visai netoli Prancūzijos sienos. Miestas garsėja kaip vienas svarbiausių tekstilės pramonės centrų Europoje, tačiau mus domina kaip dizaino ir kūrybiškumo centras. Paliekame daiktus apartamentuose [per 3 aukštus] ir einame pasivaikščioti.
Užtinkame tradicinį belgišką/nyderlandišką “miestelį mieste” Sint-Elisabeth Begijnhof – viena iš tų retų vietų, kur laikas atrodo sustojęs. 1238 m. įkurta moterų religinės bendruomenės gyvenvietė, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, veikė pagal savo taisykles. Dabar matomą vaizdą sudaro apie 40 baltų namelių, pastatytų XVII a. Jie išsidėstę aplink jaukius grįstus takus ir nedidelį sodą. Kiekvienas namas turi savo istoriją, o visas kvartalas yra apjuostas gynybinės sienos likučiais, kurie jį skiria nuo šiuolaikinio miesto šurmulio.
Kortrijk Begijnhof yra istoriškai svarbi, nes čia gyveno Marcella Pattyn – pati paskutinė viso pasaulio beginė, mirusi 2013 m. Jos mirtis simboliškai užbaigė 800 metų trukusią beginų judėjimo istoriją Europoje. Šiandien nameliai yra restauruoti ir juose gyvena paprasti žmonės, tačiau lankytojai gali laisvai vaikščioti po bendrąsias erdves, laikydamiesi tylos.
Įvyksta susitikimas su vietos valdžios ir dizaino sektoriaus atstovais. Sveikinimo vakarienė, skirta susipažinti su vietos verslo, valdžios institucijų, švietimo, aplinkosaugos atstovais bei gyventojais restorane „Va&Vient“. Smagiai paskanaujam vietinio vyno, pasibendraujam ir vėliau pokalbius perkeliam į šalią esantį barą. Vyną keičia alus, o alus keičia bendravimą [ir elgesį].
2025 05 23
Ryta pradedame pažintimi su “Design Regio Kortrijk” organizacija, kuri atsakinga tiek už veiklas regione, tiek už atstovavimą UNESCO Dizaino miestų tinkle. Organizacija įsitaisiusi Hangar K, inovacijų ir bendradarbystės centre [kuris įsikūręs buvusiame geležinkelio sandėlyje]. Tai vieta, kurioje susitinka startuperiai, augančios įmonės (scale-ups) ir pripažintos korporacijos, siekdamos bendradarbiauti ir kurti skaitmeninius sprendimus. Hangar K veikia The Flanders Game Hub, skirtas žaidimų industrijos kūrėjams, ir EdTech Station, organizacija vienijanti švietimo technologijų ekspertus. Įspūdinga ir įkvepianti aplinka, kurioje gimsta daug teisingų įvykių ir procesų.
Po susipažinimo ir veiklų pristatymo, Stijn mus perdavė vietiniam architektui, kuris e-dviračiais pavežinėjo mus po miestą ir aprodė įdomiausius, su dizainu ir miesto istorija susijusius taškius. Apžiūrėjom “Texture” [linų ir tekstilės muziejus, įsikūręs autentiškame 1912 m. linų sandėlyje], Budos saloje (Buda-eiland) įsikūrusį “BUDAfabriek” [buvęs tekstilės dažymo fabrikas, transformuotas į atvirą menų ir inovacijų centrą], jau lankytą Sint-Elisabeth Begijnhof ir naują bei novatorišką vizualiųjų menų muziejų “Abby Kortrijk” [istorinis Groeningeabdij.
Vakare esame pakviesti pas ypatingąją Mieck Vos. Jos namuose prie šampano, maisto ir kitų gėrybių pokalbiai tęsiasi iki vėlumos…
Į šią vakarienę pakvietas „MyMachine Global Foundation“ įkūrėjas papsakojo apie veiklas ir švietimo sistemoje naudojamą metodiką, kuris susideda iš trijų etapų – pradinės mokyklos mokiniai sugalvoja savo svajonių mašiną, universitetų studentai parengia jos koncepciją, o profesinių ir techninių mokyklų mokiniai pagamina veikiantį prototipą.
2025 05 25
Mūsų prašymu ir Stijn svetingumo dėka, kauniečiams suorganizuojamas atskiras susitikimas su Howest University of Applied Sciences dekanu, kuris mums aprodo savo neįtikėtinai geras sąlygas ir apipsakoja savo veiklas. Gal kada ir mes Menų akademijoje tokie patapsime…
Pietaujame “įtraukiojoje” kavinėje „Buda Kitchen“ – daugiafunkcinė erdvėje, kurioje valgymo įstaiga yra tarsi bendradarbiavimo erdvė ir susitikimų vieta, integruota į senelių namus ir apdovanota „Commerce Design 2020“ prizu. Čia galima mėgautis skaniais patiekalais, produktyviai dirbti ir susipažinti su įvairaus amžiaus žmonėmis faino industrinio interjero fone.
Toliau su busiku riedame iki Wervik, kur šiuo metu projekte “Impulsive Girl Tour“ kuriami gatvės meno kūriniai. Šis gatvės meno maršrutas driekiasi per Werviką ir Meneną – du miestelius netoli Kortrijko. Kiekvienais metais „Girls ’n Cans“ kviečia 10 talentingų moterų gatvės menininkių savo spalvingais kūriniais paįvairinti įvairius fasadus. Mums pasitaikė proga tai pamatyti gyvai.
Kitas sustojimas – „Ravenstein“ vyno ūkyje. Verslas šis įsisuko nuo 2017 m. pavasario ir dabar užima 6 hektarus. Siekiant intensyvesnio skonio, derlius sąmoningai ribojamas. Pastangos atsipirko, nes vynai laimėjo keletą apdovanojimų Belgijoje ir užsienyje. Buvo visai smagu įvertinti ir mums :]
Apsilankome mieste Ypres, kur mus į namus ir savo showroom’ą įsileidžia Stijn.
O pabaigai sudalyvaujame simbolinėje „Last Post“ ceremonijoje prie Menin vartų, skirtoje pagerbti Pirmojo pasaulinio karo aukas ir pasisakyti už taiką. Čia mudu su Stijn nešame vainiką nuo visų šiame “Deep Dive” programoje dalyvaujančių UNESCO Dizaino miestų.
Vakarą pabaigiame restorane „Fonderie“.
2025 05 24
Kolegos iš UNESCO Dizaino miestų vyksta į metinį susitikimą Saint Etienne, o mes link Briuseliaus oro uosto. Į kadrą įsidedu K-Totem’ą, kurio “dvynukas” stovi ir Kaune.
Laikas namo, įkvėpę motyvacijos daryti daugiau, geriau, įdomiau…
What do you think?