Pratinimasis pajudėjimams
Vasarai įsibėgėjant būtina išnaudoti kiekvieną laisvesnį laiką kelionėms, judėjimui ir kaupti teisingą energiją žiemai, kad būtų stiprus imunitetas tamsai ir nejudai. Tad susirašome su Donatu ir Sigita ir pajudame link Prienų. Čia Velniabliūdžio pažintinis takas – viena iš daugelio įdomių ir gražių Prienų/Birštono gamtinių vietų, besidriekianti šalia Nemuno. Šis takas išskirtinis tuo, kad jis vingiuoja per aukštapelkę, kuri vietinių gyventojų dėl klampaus, tamsaus durpyno ir čia sklandančių legendų apie prasmegusius velnius ar klaidžiojančias dvasias nuo seno vadinama „Velniabliūdžiu“. Vos 1,6 km ilgio takas veda per skirtingus vaizdus – nuo drėgnų juodalksnynų ir klastingos pelkės, kurioje įrengtas medinis takas, iki sauso pušyno ir Prienų miestelio. Būtų buvus puiki vieta ramiam pasivaikščiojimui, tačiau mažosios merginos apsipyksta ir nuotaika einant atgal subjursta…
Bevažiuodami link Prienų laukuose užmatėm kažką raudonuojant, tad riedėdami atgal randame nuošalią vietą ir pasidarom mini foto-stopą.
O kadangi nuo pagrindinio kelio jau nuklydom, tai dar nušokam ir iki Donato Bielkausko garso instaliacijos “Tabalai”, kuri žymi Laisvės kovotojo, partizano Juozo Lukšos-Daumanto žūties vietą [Pabartupyje]. Sustojame, pagrojame, pažymime ir judame namo.
What do you think?