Barselona [nr 96]
Jei kas pasakydavo miesto Barselona pavadinimą, iškart kildavo asociacijos su F.Mercury ir M.Caballe kūriniu “Barcelona”. [2010.02.09 – 1a diena] Kaip tik va čia, kur filmuojamas kūrinio videoklipas, šalia Espanya aikštės ir spalvingųjų fontanų, įspūdingų rūmų, netoliese esančio olimpinio stadiono, ir prasidėjo mano ir Alwydos kelionė po Katalonijos sostinę Barseloną. Simboliška.
Simboliška ir tai, kad čia 1992 m. prasidėjo ir sportinis atgimusios Lietuvos žygis. Barselonos olimpiadoje lietuviai vėl kovojo už savo šalį. Tad buvo kažkaip smagu ir išdidu atsistoti mažame (išties mažame) jaukiame olimpiniame stadione, kuriame žygiavo šalies olimpiečiai ir būsimi legendiniai sportininkai.
Pasivaikščioję po šlapią olimpinio miestelio aplinką, esančią Montjuic rajone, pasukome į arti stūksančius rūmus – Palau Nacional de Montjuic Museo Nacional d’Art de Catallunya. Pastatas, specialiai pastatytas 1929 metais Tarptautinei parodai, dabar tarnauja kaip muziejus.
Museo Nacional d’Art de Catallunya yra didžiausia pasaulyje romaninių freskų kolekcija, dėl kurios mudu ir ėjome į šį muziejų. Taip pat apžvelgėme modernaus meno, tapybos, plakatų kolekcijas bei trumpą Katalonijos fotografijos apžvalgą. Ramiai ir mieguistai (naktį, po Air koncerto, miegojome tik dvi valandas) pasėdėjome Ovalioje salėje, suvalgėme maistą kavinėje ir ėjome toliau žvalgytis po miestą.
Sušilę muziejuje išpėdinome pasivaikščioti po Montjuic rajoną, nusileidome iki Espanya aikštės prie garsiojo spalvingojo ir muzikalaus fontano, kuris dėl žiemos sezono išjungtas, pasisukinėjome aplink du bokštus, kurie yra Venecijos bokšto kopijos ir pasukome link Sants rajono. Priėjome Joan Miro parką ir garsiąją skulptūrą Dona i Ocell (moteris ir paukštis), vėliau pamatėme įvairiai vertinamą Espanya Industrial parką su fontanais, švyturiais ir metaliniu industriniu drakonu.
Ramiai grįžę į centrą, pasivaikščiojome po garsiąją pėsčiųjų pamėgtą La Rambla ir krantą šalia Port Vell. Beeinant Gran Via Corts Catalanes gatve nuo Industrijos parko iki Barselonos universiteto buvo atkreiptas dėmesys į balkoniukų įvairovę.
2010.02.10 – 2a diena
Antra Barselonos diena prasidėjo ten, kur baigėsi pirmoji – prie Viduržemio jūros kranto, Barselonos turistiniame uoste. Alwyda pasisveikino su liūtais, saugančiais Christopher Columbus (60 metrų aukštyje 1888 metais atsiradęs keliautojas tuo metu buvo laikomas labiau katalonu nei italu).
Praėję pro moderniai sutvarkytą ir laisvalaikiui priderintą Port Vell apžiūrėjome pop menininko R.Lichtenstein specialiai olimpinėms žaidynėms sukurtą siurrealistinę Cap de Barcelona.
Ton pačion pusėn radome ir Ciutadella parką, kuriame pailsėjome ant suoliuko, pasigrožėjome laisvai gyvenančiomis žaliomis papūgomis, apėjome gamtos muziejų, nufotografavom Triumfo arką ir pasukome į senamiestį Barri Gotic. Ten atsitrenkėme į romėnų laikų sieną ir ant/šalia jos stovintį Historia de la Ciutat muziejų.
Historia de la Ciutat muziejuje, 5 metrų gylyje po žeme, rūsiuose yra vieni didžiausių atrastų romėnų miesto likučiai. Publikai demonstruojamos žuvies ir vyno fabrikų, įvairių religinių pastatų likučiai, pamatai bei kitoks palikimas. Ant senųjų pamatų pastatyti rūmai, kiti pastatai, koplyčia. Įspūdinga vieta, parodanti kaip gyvenimas lipa ant gyvenimo ir sudaro sąlygas ateinančio pasaulio gyvenimui. Apžavėti šio muziejaus patraukėme į gotikinę Barselonos katedrą La Seu, kuri nors ir labai graži, bet ir labai komerciškai bei technologiškai nusiteikusi (žvakutės elektrinės, aukų dydžiai reklamuojami per ant kolonų sukabintus televizorius ir pan).
Pasižvalgę į Barseloną nuo katedros stogo ir pasivaikščioję po senamiestį, pasukome link Gaudi objektų.
Visų pirma prapėdinome Gracia gatvę, kurios šaligatviai papuošti Gaudi sukurtomis plytelėmis bei šviestuvais, vėliau apsilankėme Eixample rajono įžymybėje Casa Batllo (pastatytas be brėžinių, tik pagal piešinius) bei apžiūrėjome Casa Mila.
Grįžę atgal pro centrą prie krantinės, nuėjome į ilgai neužsidarantį (nesezono metu dirba iki 21:30) Aquarium pasižiūrėti į vieną didžiausių akvariumų bei žuvienės kolekcijų Europoje.
Na ir dienos pasibaigimą padarėme miesto senajame rajone Barri Gotic.
2010.02.11 – 3ia diena
Trečia diena buvo skirta kalnams – apsilankėme Montserrat vienuolyne ir kalnyne. Montserrat mus pasitiko lyg ir svetingai, su saulute, bet kartu ir labai atšiauriai. Rodėsi, kad vėjas prasiskverbs kiaurai. O kadangi pats Montserrat vienuolynas nelabai įspūdingas (gražus, bet per jaunas, kad būtų išskirtinis), tai norėjosi labiau pasiblaškyti vaikščiojant kalnų takais. Visgi tai sekėsi gan sudėtingai. Pasivaikščiojimai buvo trumpi ir baigėsi kavos puodeliu kavinėje.
Apie 50 km atgal į Barseloną ir diena pabaigta ant kito kalno, bet su tokiu pat šaltu vėju. Puikus vaizdas į visas puses nuo pilies/forto Castell de Muntjuic davė mintį ateiti čia dar kartą. Tik palankesnėmis sąlygomis.
2010.02.12 – 4a diena – Alwydos gimtadienis Barselonoje
Ketvirta diena yra Alwydos. Ir puikus oras buvo jai skirtas, ir kultūrinė programa įspūdinga :]
Iš pat ryto pasinaudojome viešuoju transportu ir nuvykom iki Guell parko, kuriame Gaudi pagal E.Guell užsakymą turėjo sukurt stilingą gyvenamųjų namų rajoną su žaliaisiais ir laisvalaikio plotais.
Pėsčiomis, apie pusvalandį, pėdinome iki kito Gaudi šedevro – Sagrada Familia. Turbūt vienas garsiausių pastatų pasaulyje ir turbūt vienas įdomiausių. Tikiu, kad jis niekad nestovės be pastolių. Nes kitaip praras savo veidą ir vertę :]
Tiesą sakant, keista kad Gaudi apskritai gavo leidimą sukurt tokį religinį pastatą. Nežinau, kokie buvo jo įtikinėjimo sugebėjimai, bet man Sagrada Familia labiau duoklė Gamtai, nei krikščionių dievui. Matyt, kad kalbos dovaną jis valdė ne ką blogiau, nei fantazijas, kad tai jam buvo patikėta. Bet dėl to tik dar žaviau.
Dar tiek pat ėjimo, apie 3 km, ir mes atsidūrėme moderniame Olimpic uoste, kuriame savo eilės laukė begalė jachtų ir laivelių. Pasivaikščioję Barceloneta paplūdimiais ir pasiklausę Viduržemio jūros bangų bandėm prisiminti, kada paskutinį kartą matėm jūrą ir smėlį. Pasirodo, beveik prieš metus…
Pasinaudoję Transbordador Aeri keltukais (pastatytas 1929 m Pasaulinei parodai, 70 metrų aukštyje virš uosto, apie 1,5 km ilgio) prisistatėme vėl prie Castell de Monjuic, kur pasižvalgėmė į krovininį uostą, Barselonos tolius ir besileidžiančią saulę.
Dieną baigėm gerdami vyną ir kukliai paminėdami Alwydos gimtadienį.
2010.02.13 – 5a diena
Penkta diena prasidėjo kelione į Figueres. Miestukas būtų beveik neįdomus, jei ne Salvador Dali muziejus. Didysis meno citatorius gimė Figueres’e, tad nekeista, kad būtent šiame mieste jis gavo teatrą iš kurio pavertė savo muziejumi. Tiesą sakant, muziejus Teatre-Museu Dali nebuvo toks ypatingas, kokio tikėjomės.
Vėliau patraukėme atgal link Barselonos, tačiau ne į Barseloną. Ankstyvas skrydis iš Gironos oro uosto Alwydai mestelėjo mintį pernakvoti pačioje Girona’oje. Ir reikia pripažint, idėja buvo puiki. Tikrai labai gražus ir turtingas miestukas, apjuostas viduramžiška aukšta siena, aistringai prisiglaudęs prie Onyar upės ir visas labai intymus. Gatvelės siauros, tiltukai mažiukai, gatvės painios, universitetas didžiulis, katedra labai įspūdinga, maistas skanus, kainos daug normalesnės nei Katalonijos sostinėje. Prisiminėme pirmą mūsų didesnę kelionę Portugalijoje ir panašią atmosferą studentiškame miestuke Coimbra. O dar kai praėjo jaunimėlio kompanija dainuodama ir grodama fleita, norėjosi pasilikti bent kiek ilgiau nei vieną dieną…
What do you think?