Jau nuo pirmadienio planavom šį savaitgalį vykti iki Belgijos vakarinės pusės, nakvoti kur nors Brugge ir pakeliauti aplink. Tačiau planus teko keisti, nes visi B&B atsakė, jog laisvų vietų neturi, o viešbučiai buvo likę tik labai brangūs. Tad Alwyda staigiai pagriebė DK Eyewitness Travel knygas ir rado kitą galimybę – Šampanės regioną ir visa kas aplink Troyes miestą.
Tad ramiai užsisakėme pigią nakvynę, susidarėme kelionės maršrutą ir šeštadienio ryte patraukėme į Prancūziją.
Pirmas sustojimas įvyko l’Elpine miestuke, kur stovi įspūdinga liepsnotosios gotikos Notre Dame de l’Elpine bazilika. Suprojektuota katedros principu ir pastatyta XV amžiuje, bažnyčia yra tapusi UNESCO World Heritage objektu. Mažame kaime (apie 600 gyventojų) tokia bazilika – ne dažnas atvejis. O dar su tokiomis puošniomis chimerų ir visokių gyvių skulptūromis… Gaila, bet daugumą drąsiau atrodančių skulptūrų XIX amžiuje sunaikino davatkiškai nusiteikę dvasininkai… Nors vieną kitą tokį išraiškingą visgi paliko… Kaži kodėl? :]
Bazilikos viduje yra šulinys, iš kurio iki šiol semiamas turbūt šventu laikomas vanduo. Netoli altoriaus esanti Mergelės Marijos skulptūra yra šventa, todėl mačiusi ne tik keliaujančius maldininkus, bet ir Prancūzijos karalius…
L’Elpine yra netoliese Chalons en Champagne miesto, vos už 10 km. Tad netrukus jau vaikščiojome po Chalons. Miestas, kuriame gyvena apie 48 tūkst. gyventojų, pasirodė malonus ir simpatiškas. Fachverkiniai namai tvarkingi, nors ir neišlaižyti. Parkas, gatvės neapleistos, tvarkos aplink netrūksta. O tai prancūzams ne taip dažnai sekasi padaryti, ypač mažesniuose miestuose. Chalons mieste stovi įspūdinga Notre Dame en Vaux bažnyčia, Pastatyta tarp 1157 ir 1217 metais ji irgi priklauso UNESCO Pasaulio paveldo sąrašui. Joje įspūdingi vitražai, kai kurie jų išlikę dar nuo XII amžiaus. Apžiūrime ir Chateau du Marche, kuris pastatytas 1602 metais, dirbo kaip bankas ir saugojo vietinių pinigėlius.
Nuo Chalons en Champagne mums reikėjo pajudėti piečiau, link Troyes miesto. Kadangi netoliese buvo gražieji Šampanės regiono vynuogių keliai, nusprendėme vienu jų pasiilginti savo kelionę. Pravažiavome tik dalį šampano vynuogių kelių, nuo Epernay iki Sezanne, maždaug apie 70 km. Kelias buvo įvairus, gal ne toks įspūdingas kaip palei Mozelio upę, bet gražus. Kelias vingiavo per vynuogynus, laukus, miškus, pievas ir vėl vynuogynus. Kartais kelias prabėgdavo pro saulėgrąžų, kurie jau baigia nužydėti, laukus. Nesustoti ir nepasidaryti foto buvo tiesiog neįmanoma :]
Vaizdingas objektas :]
Pasimėgavę gamtos vaizdais, tvirtai patraukėme link Troyes miesto. Užsiregistravę ir pasidėję daiktus viešbutyje, nuvykome link miesto centro ir senamiesčio. Troyes, kaip Augustobona Tricassium, gyvuoja jau nuo Romos laikų. Miestas stovėjo prie kelių mazgo, jungiančio Reims, Langres ir Milaną bei Poitiers, Autun ir Orleans. Miestas ir toliau išlaikė dėmesį, viduramžiais tapęs prekybos centru.
Šiuo metu miestas turi apie 62 tūkstančius gyventojų ir labai gražų, mielą ir dėmesio vertą senamiestį, kuris tam tikromis detalėmis mums pasirodė panašus ir į Barseloną, ir į Veneciją, ir… į dar kažką.
St.Piere-et-st.Paul katedra vakarop buvo uždaryta, tad apžiūrėjome iš išorės. Tvarkoma, kaip ir visos save gerbiančios katedros, iš išorės viso vaizdo nerodė. Bet vis tiek matėsi, jog graži, didelė ir verta apsilankymo.
Šiek tiek pasivaikščioję dar po miestą, nusprendėme pavalgyti. Visas procesas užėmė maždaug 2-3 val, tad kai atsistojome nuo pietų stalo, buvo tamsu ir vėlu. Prie gotiinės Saint-Urbain bazilikos (XIII a.) vyko kažkoks gyvo TV šou filmavimas, tad kol nebuvo publikos ir pačio veiksmo, spėjome pasidžiaugti gražiai kintančiu apšvietimu ir jaukia atomsfera.
Dar šiek tiek pasivaikščioję po naktinį miestą, nusprendėme apsilankyti papildomai iš ryto.
2010.08.08
Sekmadienio ryte žmonių buvo mažai. Gatvėmis bastėsi tokie pat turistai kaip mes arba į mišias skubėję vietiniai. Vakare matytas vaizdas pasitvirtino – miestas ramus, saulėtas ir gražus. O miesto senamiesčio forma, matoma žemėlapiuose, vis priminė mums seną, šiek tiek nepadorią istoriją iš Aukštaitijos nacionalinio parko, kur palapinėje tarp Juodo ir Taško vyko ilga rytinė diskusija “Juoduuuuk, negražuuu taip…”.
St.Piere-et-st.Paul katedroje vyko mišios, tad šiek tiek palaukę kol jos baigsis, pasibastėme aplink. Netrukus iš katedros ėmus judėt vietiniams, įlindome apžiūrėti vidaus. Įspūdingai erdvi, penkių navų katedra išties labai graži, nors ir minimaliai papuošta.
Saint-Urbain baziliką pastatė Jacques Pantaléon, 1261 m tapęs popiežiumi. Kadangi buvo popiežius gavo Urbain IV vardą, tai ir bažnyčiai suteiktas toks pat vardas.
Praleidę dar dvi valandas, sėdome į mašinuką ir patraukėme link Lac du Der ežero apylinkių, kur netoliese esančiose kaimuose stovi medinės XVI a. fachverkinės, tam regionui būdingos renesanso laikų bažnyčios, su stačiais stogais, priebažnyčiomis, dailiais drožiniais ir vietinių vitražistų įstiklintais langais.
Drosnay bažnyčia ir jos vidus.
Outines bažnyčia ir jos vidus.
Chatillon sur Broue bažnyčia. Į vidų patekt nepavyko, nes durys buvo užrakintos.
Bailly le Franc bažnyčia ir jos vidus.
Na ir pabaigai pasilikome Toul – tradiciškai atrodantį prancūzų miestą. Nudrožtas, nublukęs ir nedaug žalumos turintis miestas būtų visai nykokas, jei ne katedra. XIII amžiuje pradėta ir 300 metų statyta St.Etienne katedra įspūdinga liepsnotosios gotikos fasadu. Gerokai nukentėjusi per II pas. karą, bažnyčia kenčia ir dabar (tik ne nuo karo atakos, o nuo lietaus ir viduje krentančio tinko)
Tuo tarpu kita gotikinė St.Gengoult bažnyčia pasislėpusi už prie jos prilipusių namų, kurie kaip viduramžių laikais glaudžiasi kuo arčiau jos. Vaizdo iš išorės nėra, tačiau per bažnyčios vidų pasiekiamas gražus kiemelis su XVI amžiaus arkadomis verta laiko paskyrimo ir dėmesio.
Štai taip neskubėdami užpildėme dar vieną spragą žemėlapiuose. Pakeliui gavę lietaus ir pamatę gražią vaivorykštę, netrukus buvome namie, kur skaniai pavalgėme pietus ir išgėrėme šampano Šampanės regionui pagerbti.
What do you think?