Kelias iki etno kaimų [nr 178]

By skrandis, 2012/06/16

Orai puikūs, kelionių poreikis yra, tad kompaniją pasipildom Tomu, sėdam į ratus ir traukiam.
Nemunaitis šalia Nemuno. Į šį miestelį traukėm, nes einant beveik km panemune turėjome rasti gražiąsias atodangas. Tačiau paieškai buvo nepasiruošta – pakrantė visa šaltiniuota ir gerokai klimpstanti, tad be botų mūsų siekis pamatyti skardžius tapo nerealizuotas.

Nemunaičio Švč. Mergelės Marijos Gimimo neogotikinė bažnyčia

Pasigrožėję Nemunaičio bažnyčia grįžom į Alytus-Daugai kelią.
Pakeliui aplankėme simpatišką medinukę Alovės Švč. Trejybės bažnyčią. Gražus kaimiškas klasicizmas.

Riedėdami artyn Daugų nušokome šiek tiek į šoną ir paieškojom Pocelonių alkakalnio, kuris dar vadinamas Perkūno kalnu. Su apeigomis, skirtomis Perkūnui, siejamas ir šis nuotraukoje matomas plokščias akmuo.

Sustojame Dauguose. Miestas įsikūręs Daugų moreniniame masyve (Dzūkų aukštuma). Iš trijų pusių miestą supa ežerai Didžiulis ir Padaugėlaitis, apylinkėse gausu mažesnių ežerų. Daugų Dievo Apvaizdos bažnyčia – romantizmo laikotarpio su modifikuotos gotikos elementais, pastatyta 1862 m.

Didžiulis ežeras ir puikiai sutvarkyta pakrantė, ant kurios įsitaisę pasimėgavom alelio butelaičiu, ramybė ir sustojusiu laiku. Mėginimas apvažiuoti ežerą ir rasti keletą kitų lankytinų objektų baigėsi nesėkmingai (neradome :]), tad patraukėme toliau – link Valkininkų.
Valkininkų geležinkelių stotis – toks buvo miestelio pavadinimas, į Naujuosius Valkininkus pakeistas tik 2010 metais. Keistas pavadinimas miestukui buvo priskirtas… Visgi pagrindinis miestelio objektas išties ir yra geležinkelio stotis. Gyvenvietė būtent dėl šio objekto ir ėmė formuotis, nutiesus geležinkelį Vilnius–Gardinas.

Valkininkų geležinkelio stoties statinių kompleksą sudaro geležinkelio stoties pastatas, ūkinis pastatas, vandens bokštas, sandėlys ir du namai. Puošnūs ir verti apsilankymo.
Judame iki 2004 metais įrengto ir jau šiek tiek nudrožto pažintinio – turistinio tako „Žodis girios draugui“.
Dzūkiškas upės vaizdas. Ar tai būtų Ančia, ar Seina, ar, kaip šiuo atveju, Merkys.

Pavalgę ir pailsėję gamtos take, apžiūrėjome ir pačius Valkininkus. Valkininkai – vienas ryškiausių lietuvių liaudies medinės architektūros paminklinių urbanistikos kompleksų. Aikštės planas (tūrinė erdvinė kompozicija, pastatų išdėstymas, jų mastelis, grindinys) susidarė XVI a., o dabartinę formą įgavo XIX a.
Valkininkų gyvenvietė atsirado XIV a. Tuo metu buvo ir didžiųjų kunigaikščių medžioklės pilis. 1418 m. Vytautas Didysis dovanojo miesteliu vadinamą gyvenvietę su Valkininkų dvaru savo žmonai Julijonai.

Pasigrožėję Valkininkais, patraukėme žvyrkeliais ir kukliais miško keliukais link simpatiškųjų ir labai gražių etno kaimų.
Kalvių, Lieponių, Klepočių ir Vaikštenių kaimai vienas nuo kito nutolę per 5-7 km. Visi yra puikūs valako reformos pavyzdžiai, kai gyventojai turėjo rėžius žemės ir visi namai buvo sustatyti palei vieną gatvę. Tiesą sakant, tokių puošnių ir taip gausiai langinėmis papuoštų namų dar neteko matyti nei viename etno kaime.

Traukiant namo ir priartėjus prie Aukštadvario apylinkių pasijutome kaip ir pačiame Aukšatdvaryje. Kelias ėmė suptis kalvose, atsivėrė ne vienas įspūdingas gamtovaizdis. Nesustoti ir nesigrožėti būtų tapus tikra nuodėme. Čia atsiveria puikus vaizdas į Vilkokšnio ežerą [nuo Savaitiškių kaimo pusės].

Kelyje Trakai-Alytus sustojome dar keliuose miesteliuose. Pirmiausiai Onuškyje, kur dėmesį patraukė 1926 m felčerio namas.

Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia.

Įspūdį paliko Onuškio centrinė aikštė. Tokio dydžio būtų per daug net Kauno automobilių turgui :]

Dusmenų Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia. Medinė, kaimiška ir simpatiška.

Na ir pabaigai, jau prietemoj apsilankėme garsiuose Pivašiūnuose.
Pivašiūnus nuo seno garsina pirmiausia Pivašiūnų bažnyčia ir joje esantis maloningas Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. Visais laikais į Pivašiūnus ypač daug maldininkų atvyksta per atlaidus. Pivašiūnai garsėja Mergelės Marijos Dangun Ėmimo – Žolinės, Marijos Gimimo ir Šv. Jono Krikštytojo atlaidais. Žolinės atlaidai, sutraukiantys minias maldininkų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio, švenčiami visą oktavą.

Štai taip iškiliai, apžiūrėję garsiąją, bet kuklią bažnyčią ir baigėm savo turistinius žygius. Beliko pasiekti Kauną ir spėti pavalgyti Grizzly grill’yje.

What do you think?

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.