Kelias iki Tytuvėnų [nr 203]

By skrandis, 2013/07/07

Laikas pajudėti. Alwyda išrinko kryptį, aš suruošiau daiktus, prigriebėme Tomą ir mes jau kelyje.
Pirma stotelė Ariogaloje. Sustoti neplanavome, bet dėmesį atkreipė graži bažnyčia – Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo. Šiek tiek istorizmo, neoklasicizmo ir neobarokizmo :]

Netoli Dubysos aplankėme Ugnionis ir Ugnionių šventvietę. Ugnionys – kaimuks aukštame kairiajame Dubysos krante, minimas net 1592 m. Čia stovi simpatiška ir kažkuom unikali bei primityvi Ugionių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, pastatyta 1836 m. Nuo jos t.y. nuo kalvos, ant kurios stovi ši bažnyčia, atsiveria erdvūs Dubysos slėniai.

Šventvietės koplyčia ir šventasis šaltinėlis. Kaip dažniausiai pasitaiko, kad jei yra stebuklas, tai iš Gamtos. Ir suprask tikėjimą, kuris neigia ir kartu dievina Gamtą…

Ročiškės piliakalnis, žinomas ir Račkiškių vardu – yra pakilęs virš Dubysos slėnio, platus, erdvus ir atviras. Yra teorija, kad čia buvus Mindaugo garsiosios Vorutos (arba Varuta) – Mindaugo laikų Lietuvos sostinės. Be abejo, dėl Vorutos tikrosios vietos teorijų yra ir daugiau…

Didysis auksinukas (Lycaena dispar) – melsvių šeimos drugys. Skraido birželio – liepos mėn. šlapiose paupių pievose, kartais užskrenda į sausesnes pievas. Vikšras žalias, su balsva šonine linija, randamas ant rūgštynių. Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

Machaonas, kitaip vyčiadrugis (Papilio machaon) – sklandūnų šeimos dieninis drugys. Ši rūšis irgi įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Usninukas (Vanessa cardui) – pleštekių šeimos drugys. Drugys į Lietuvą atskrenda iš Pietų Europos birželio mėn. Jie yra šviesiai gelsvos spalvos, bet Lietuvoje gimę antrosios kartos drugiai yra tamsesnės geltonos spalvos. Nuo liepos pabaigos iki rugsėjo pabaigos traukia atgal į pietus. Žiemoja šiaurės Afrikoje.

Ropinis baltukas (Pieris rapae) – baltukų šeimos drugys. Lietuvoje popsova rūšis. Paplitęs visoje šalies teritorijoje. Migrantas.

Gal ir vėl Didysis auksinukas

Admirolas (Vanessa atalanta) – pleštekių šeimos drugys. Į Lietuvą drugiai atskrenda birželio pradžioje iš Šiaurės Afrikos. Rugpjūčio antroje pusėje ir rugsėjo mėnesį pro Lietuvą traukia į pietus šiauriniai drugiai. Tada jie aplanko darželius, geria prarūgusią medžių sulą.

ir kiti :]

Betygalos miestukas. Prie miestelio stūkso Betygalos piliakalnis ir alkas, apylinkėse gausu senkapių. Pirmą kartą Betygala paminėta 1253 m. rugpjūčio 21 d., kai popiežius Inocentas IV patvirtinto karaliaus Mindaugo aktą, pagal kurį pusė Betygalos žemės buvo atiduota Livonijos ordinui. Kita pusė 1254 m. liepos 12 d. aktu perduota vyskupui Kristijonui.

Betygalos piliakalnis ir alkas

1908–1914 m. Betygaloje veikė Blaivybės draugijos skyrius, kuris 1912 m. turėjo 179 narius, t. y. apie pusę gyventojų.
1925–1930 m. pagal architekto Vladimiro Dubeneckio projektą pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. V. Dubeneckis gausiai pasireiškė Kaune. Jo projektuoti pastatai: Kauno meno mokykla, Valstybės teatro rūmų Kaune rekonstrukcija, kino teatras „Metropoliten“ (dabartinis Kauno dramos teatras), M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Vytauto Didžiojo karo muziejus, VDU Medicinos fakulteto rūmai ir kt.
1841 m. bažnyčia buvo gerai aprūpinta: jai priklausė 49 valakai ir 3 margai žemės, 34 baudžiauninkai. Betygaloje gyveno 3 kunigai.

Vytautas Betygaloje. Pastatytas vietos šaulių rūpesčiu centrinėje aikštėje, restauruotas 1980 m. 1930 metais Vytautų pristatyta gausiai.

Šiluva pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minima XV a. Dabartinis miestelis – urbanistikos paminklas, garsus visoje Lietuvoje Šilinių atlaidais. Šiluvą išgarsino XVII a. pradžioje Mergelės Marijos su kūdikiu ant rankų regėjimas, paskatinęs katalikus atsiimti iš kalvinistų užgrobtus bažnyčios turtus ir žemę (!!!), o toje vietoje, kur apsireiškė Marija, pastatyti koplyčią.

Dabartinė Šiluvos gotikinė bažnyčia “Ligonių sveikata” pastatyta 1924 m. (aut. A.Vivulskis), ypač gausiai lankoma atlaidų metu. Jos kertinį akmenį pašventino prelatas Mačiulis-Maironis. Vėlyvojo baroko Šiluvos bazilika (1760-1775) visus aplankiusius žavi įspūdingu interjeru. Dailininkas Podgaiskis jį dekoravo net 25 metus. 1993 metais rugsėjo 7 dieną Šiluvą savo apsilankymu pagerbė popiežius Jonas Paulius II.
Tai viena iš nedaugelio vietovių Europoje, kur Marijos pasirodymas (apsireiškimas) oficialiai pripažįstamas bažnyčios.

Tytuvėnai – miestas Kelmės rajone, 17 km į rytus nuo Kelmės, prie Tytuvos upelio. Čia stovi Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (nuo 1633 m.), buvęs Tytuvėnų bernardinų vienuolynas ir jo ansamblis (XVII a. pradžia – XVIII a. pabaiga, vienas didingiausių baroko paminklų šiaurės rytų Europoje).

Tytuvėnų bernardinų vienuolynas įkurtas XVII a. pradžioje. Vienas žymiausių baroko paminklų Lietuvoje – labai simpatiškas, labai nelietuviškas ir labai lankytinas.

Į architektūrinį ansamblį taip pat įeina Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, šventorius su Kristaus laiptų koplyčia, dviaukščio vienuolyno mūrai ir ansambliui priklausantys ūkinės paskirties pastatai.
Tytuvėnų Dievo Motinos ikonos „Kazanskaja“ cerkvė.

Pavargę nuo architektūros ir religinių objektų, patraukėme link gamtos. Čia, netoli Tytuvėnų esančiame Giliaus ežero, yra pažintinis takas. 3,3 km ilgio pažintiniu takas aplink ežerą sutvarkytas idealiai. Jaukus, mielas ir fotogeniškas. Keliaujant pažintiniu taku sudarytos puikios sąlygos plačiau susipažinti su ežero gyvūnijos ir augalijos įvairove – jame įrengti įrengti informaciniai stendai.

Gilius – vienas iš keturių didesnių Tytuvėnų miestą supančių ežerų, išsiskiriantis savo ypatinga spalva ir didele augalijos bei gyvūnijos įvairove. Ežero plotas 36  ha, o giliausia vieta siekia net 23,10 metrų.  Legenda byloja, kad ežeras atūžęs vesulu ir užkritęs ant čia augusio miško…
Velniakelis (Akmenų ruožas, (sinonimai Paežerio rūža, Peleniaus rūža) – unikalus geologinis objektas, kuriuo pagrįstai didžiuojasi Tytuvėnų regioninis parkas. Gaila, bet radę informacinį stendą, nelabai galėjome džiaugtis akmenų vaizdais – jų matėsi mažai…

Lyduvėnų miestelyje, du vaizdingus Dubysos krantus jungia efektingas – vienas ilgiausių ir aukščiausių geležinkelio tiltųLyduvėnų tiltas

Atsidžiaugę vaizdais, pasikratėme bjauriu žvyrkeliu ir įlipę į asfaltuotą trasą patraukėme namo. Žemaitijos kampelis užkabintas. Čia laukia dar daug grožio ir įdomumo.

What do you think?

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.