2013 09 20-22. Taip jau gavosis, kad Briuselis mums abiem nėra mielas. Esam svarstę, kad jame gyventi tikrai nenorėtume. Esame daug kartų jį užtikę nešvarų, pilną nemalonių emigrantų, painų savo gatvių sistema ir pastoviai užsikimšusį automobiliais. Be abejo, kaip ir visur, esame ir šioje Belgijos sostinėje radę smagių ar labai gražių vietelių. Galų gale, miesto atmosferą visada pataisydavo Ievka su šeimyna. Tačiau pliusų ir minusų kovoje, minusiukai laimėdavo.
Kaip ten bebūtų, šį kartą Briuselis buvo visai kitoks. Pirmiausia, vykau komandiruotėn [apie tai plačiau ČIA]. Antra, joje po beveik mėnesio susitikom mudu su Alwyda. Trečia, laisvu laiku pavaikščiojom ten, kur niekad nebuvom buvę.
Dėl pavykusios komandiruotės ir gerai praėjusio Manneken Pis aprangos perdavimo nuotaika buvo smagi. Darbas tapo malonumu, pasidarėme smagią žalgirietišką ir lietuvišką fotosesiją su Andriumi ir Vyginta, viskas ėjo labai lengvai ir smagiai.
Publika klausėsi folk ansamblio ‘Poringė‘, lietuvaičiai šokdino nebailius žiūrovus, buvo pilstomas lietuviškas alus, pardavinėjamas baltas sūris, lietuviška duona, įvairūs suvenyrai. Vyko ilgas bendravimas, plepėjimas, žioplinėjimas ir visokie kitokie malonumai. Kaip pavyzdžiui susitikimas su bičiuliais, kurių vieni šiaip ilsėjosi miesto centre, kiti nuoširdžiai atidirbinėjo padėdami prekybininkams bendrauti su Briuselio gyventojais ir svečiais.
Ramesniam momentui esant, mudu patraukėme pasibastyti po Briuselį, paieškoti iš anksto suplanuotų objektų, ramiai pabūti kartu, pasidžiaugti vienas kito mintimis ir esybėmis, pamatyti tai, ko nesame matę. Kadangi rugsėjo 21 d. yra “Diena be automobilio”, tai miestas buvo labai draugiškas pėsčiomis vaikščiojantiems ir dviračiais važiuojantiems. Gatvės atviros, automobilių mažai, visi nusiteikę smagiai ir draugiškai. Kažkur vyksta menų turgelis, kažkur iš parduotuvės skamba gyva muzika, kažkur vyksta vyno ir sūrių mugė, kažkur dviratininkų piknikas.
Miestas ramus, atsipalaidavęs ir toks nebriuselietiškas. Daugiau galimybių dairytis, daugiau erdvės mėgautis. Tiek architektūra, tiek jaukiomis gatvėmis, tiek menu, kuris pasimato už galerijos lango, ar ant eismo ženklo, ar ant pastato sienos.
Galų gale toks ramus pasivaikščiojimas tapo puikia proga susimedžioti visus Briuselio liūtus, taip reikalingus Alwydos kolekcijai.
Štai taip savaitgalis praėjo, Alwydą įsodinau į traukinį, kuris riedėjo į Liuksemburgą, aš su Andriumi ir Vyginta traukiniu pajudėjome iki oro uosto. Iš ten į Vilnių ir tada į Kauną. Lietuvos rinktinė finale pralošė prancūzams, Lituanica Air nesugebėjo pranešinėti rezultato, savaitgalis praėjo pasiutiškai per greitai, mudu vėl tapomi atskiri vienetai… bet viduj Briuselis tapo kažkoks mielesnis ir artimesnis. Kitoks nei iki šiol.
What do you think?