2013 11 23. Apsispręsti, ar mes gyvename Liuksemburgo priemiestyje Howald ar Hesperange, yra sudėtinga. Vieni mus pripaišo vieniems, kiti – kitiems. Bet kadangi Hesperange turi pilį, priskirsime save Hesperange’ui. Šį kartą.
Taigi, laisvadienis, tingumas, tad vėl į batus, fotikas į rankas ir mes mūsų kaimo t.y. priemiesčio pasivaikščiojimo take. 5 km takas prasideda prie Alzetės upės, po didžiuoju A1 greitkelio tiltu. Keli kilometrai palei upę miškeliu, pasukame aukštyn ir atsiduriame Buchholz pievoje.
Čia atsiveria mūsų daugiabutis ir langai per visą sieną. Vakare turbūt tampame visai įdomiu ekranu žioplinėtojams su žiūronais :] Nors kas žino, gal yra ir įdomesnių kanalų ir realybės šou laidų iš kairės, dešinės ar apačios :]
Kertame A1 greitkelį, kuris jungia Vokietiją su Belgija, ir vėl einame ūkininko laukais. Netrukus nusileidžiame į prabangų rajoniuką, tada vėl [kaip gi kitaip :)] pakylame į kalną ir prieiname Holleschbierg sporto centrą. Masinis sportas ir jam skirta infrastruktūra yra labai aukštame lygyje šioje šalyje. Seile varva, kaip jie stengiasi ir kokias sąlygas sudaro vietinėms bendruomenėms.
Netrukus prieiname futbolo aikšteles. Hesperange turi stadioną Stade Alphonse Theis ir vietinį fulės klubą FC Swift Hesperange, kurio didžiausias pasiekimas – Liuksemburgo taurė ’89-’90 metų sezone. Mums einant pro šalį, vienoje iš treniruočių aikštelėje vyko mažių varžybos. Tėvelių keliamas triukšmas girdėjosi dar gerokai nutolus nuo tos aikštelės :]
Nusileidę [vėl] nuo šlaito, nusprendėme nueiti šiek tiek nuo tako ir pasivaikščioti po Hesperange centrą. Hesperange yra Liuksemburgo šiaurinėje-rytinėje pusėje, apie 35 min pėsčiomis nuo centro. Žmogeliukų čia užsiregistravę apie 13 tūkst, iš kurių, kaip skelbia wikipedija, 6 tūkst liuksemburgiečių, 1,5 tūkst portugalų [čia ne apie vilniečius kalbama, apie tikrus portugalus], 1,3 tūkst varliavalgių, apie 0,8 tūkst įtalų, 400 vokiečių ir visi kiti likę iš labai skirtingų pasaulio kraštų. Nesunku pastebėti, jog daugiau nei pusė – svetimšalių…
Hesperange turi simpatišką bažnyčią ir nesenai sutvarkytą aikštę/tiltą šalia jos, turi labai simpatišką 13 a. pilį, kurios sienos iš visų pusių apstatytos gyvenamaisiais namais [pilis iki šiol atlieka savo funkcijas – gina vietinius nuo už-sienos esančių priešų] :] Netoliese yra gražiai sutvarkytas parkiukas, su dirbtine bala, fontanu, romantiškais suoliukais, upe ir kilnojamu tiltu per jį. Jauku, tvarkinga, sudarytos visos sąlygos pasivaikščioti, bėgioti ar praminti dviračiais.
Netrukus grįžtame į savo taką, vėl prieiname didįjį tiltą ir įveikę mažus 5 km, einame namo pietauti. Vakare einame kultūrintis.
What do you think?