Medaus druska [nr 222]
Kasmet, kasmėn, kartais ir kasdien mes prisimename mudviejų pradžią, kuri įvyko [pirmiausiai Kaune, vėliau] mieloje Dzūkijoje, Druskininkuose ir Mizaruose. Šis kraštas yra stebuklingai artimas mudviejų sielai – smėlingos samanos, pušynai, Nemunas su aukštais krantais, ežeras upeliu prijungtas prie tvenkinių ir galų gale didžiausios Lietuvos upės, laimingasis tiltelis, maudynių ir deginimosi akmuo, žvejybos krantas, mizarų molinukai, miško kvapas, voveruškos ir ‘kaniec filma’. Vaikystės vasaros, rudeniniai laisvadieniai, medaus kopinėjimas ir kiti geri dalykai vis traukia ir traukia grįžti į šį kraštą.
Todėl ir šiemet Alwydos paskatinti skubiai susiorganizavome nakvynę Druskininkų gražiame naujame viešbutyje Art hotel, užsisakėme malonumus Druskininkų gydykloje ir nusiteikėme gražiam savaitgaliui.
Mūsų iškart po vestuvių Gydykloje paragautas “medaus ir druskos paketas” paliko gerus įspūdžius, tad ir vėl pasimėgavome lengvais medaus ir druskos masažais, garų pirtele ir burbuliuojančiu [bet ne burbančiu] baseinu. Puikus variantas pabaigti darbingus metus.
Dangus pasitaikė geranoriškas, miestukas ramus ir neperkrautas nuolatinių atvykėlių iš Rytų, tad tingus savaitgalis praleistas bevaikščiojant tuščiomis gatvelėmis, daug kalbant ir plepant apie gyvenimą, draugus, bites ir orą, niekur neskubant ir ramiai būnant patiems su savimi.
Prieš patraukdami dar aplankėm legendinius Mizarus, savo namukus, upelį ir pavalgę Snow arenoje patraukėme namo. Artėja šventės su skaniais kalėdiniais patiekalais, maloniu bendravimu su artimiausiais ir nenuspėjamomis dovanomis.
gražu
aha. ir faina.