Liuksemburginiai menai [rinkinukas]

By skrandis, 2014/10/03

Liuksemburgo menų rinkinukas iš įvairiausių kultūrinių patyrimų. Nekuklus rinkinukas, suvertas pagal Alwydos planą :]

2014.09.26
Išėjome pasivaikščioti po miestą ir prisiminėme, jog praėjusį kartą neaplankėme Photomeetings parodos galerijoje Clairefontaine 2. Čia pristatyta graži, šalta, švari ir erdvi Stefan Hunstein paroda “Ice”, su vaizdais iš Grenlandijos. Ledinės dykvietės, begalinės erdvės, spengianti tuštuma ir kažkokia įdomi spauda tiesiai ant stiklo. Bei faina galerijos savininkė, kuri labai norėjo pakalbėti su mumis.

****

2014.09.27
Šalia trijų giliukų muziejaus – gyvos istorijos šventė “Reenactment 1814“, kurioje apie 100 istorijos rekonstruktorių rodė gyvenimą, kuris vyko prieš 200 metų Liuksemburge. Aplink Drai Eechelen muziejų (Fort Obergrünewald) apsigyvenę Napoleono armijos, prūsų, rusų kariai ir jų sugyventinės ruošėsi kovoms, budėjo, baliavojo, na ir kartais kariavo :] .Prūsų apsiausties dėka iš Liuksemburgo buvo išvaryta Napoleono šaika .

Ta proga aplankėme ir Musée Dräi Eechelen. Čia teko lankytis tiek Alwydai, tiek ir man, tačiau niekada nebuvome kartu. Tad apžiūrėjome istorinę ekspoziciją, žavią terasą, pirmųjų Liuksemburgo fotografijų ekspoziciją. Muziejus nedidukas, bet savąjį laikotarpį pristato išsamiai.

****

2014.09.27
Vakare apsilankėme Liuksemburgo Grand teatre, kur žiūrėjome puikų šokio meno pasirodymą. Scenoje judėjo ir pasiutiškai gerai žiūrėjosi Grupo Corpo, viena garsiausių šiuolaikinių Brazilijos šokio trupių. Šešių brolių ir seserų sukurta trupė pateikė du puikius kūrinius (Triz ir Parabelo), kur baletas ir šiuolaikinis šokis, judesio menas ir vizualumas suderėjo tobulai. Ir išskirtinai – šalia klasikinių ir šiuolaikinių judesių galima buvo jausti ir populiarių Brazilijos šokių atmosferą, ir Afrikos įtaką, ir dar kažką tokio Europai nepasiekiamo.
O beje, Triz garso takelis (muzika Lenine) vertas patekti į įsigytų CD sąrašą. Klausėsi stipriai.

****

2014.09.28
Rytas užsitęsia ir mes tik apie 15 val pajudame kultūrintis. Šiandien mūsų tikslas – privačios bankų ir įvairių organizacijų meno kolekcijos ir speciali programa “Private art Kirchberg“. Iš 11 objektų išsirinkome du įdomiausius. Pirmasis buvo įdomus ne tik dėl specialios parodos, bet ir dėl pastato kaip architektūros objekto. Tai –  European Investment bank. Į jį patekti sudėtinga, jame fotografuoti draudžiama, tad smalsumas dar didesnis nei būtų kitomis aplinkybėmis.

Pirmiausiai apžiūrime patį pastatą iš vidaus, kuris tikrai jaukus ir labai šviesus, erdvus. Jei jau nusėdi į darbo vietą ne vieneriems-penkeriems metams, o didžiajai gyvenimo daliai, tai šis pastatas pats tas – jame galima jaustis gerai ir maloniai ilgai. Na o pati ekspozicija skirta Kauno barui B.O. t.y. Paul Eluard frazei “La terre est bleue comme une orange” [Žemė yra mėlyna kaip apelsinas]. Banko kolekcijoje yra sukaupta daug ankstyvųjų, dabar jau pasaulinio garso menininkų darbų. Tarp jų Jannio Kounellis, Anish Kapoor, Tony Cragg, Sean Scully ar pan. Tarp nepaminėtų mums gerą įspūdį paliko Kulik Zofia ir jos darbas “Spleandour of Myself IV” bei Guerresi Maimouna Patrizia su “Black Oracles“. Kad nebūtų maža, savo vidines viešas erdves bankas papuošė dar dviejų menininkų erdviniais darbais. Vienas jų – Tobias Rehberger .
Kitas objektas – KNEIP ofisas. KNEIP – pirmaujanti paslaugų ir programinės įrangos tiekėja pasaulio investicinių fondų sektoriuje. KNEIP meno kolekcija kabo tiesiog tarp darbuotojų, praturtinanti darbo aplinką, įkvėpianti įmonės narius. Neįtikėtina, bet biuro sienos užpildytos garsių menininkų paveikslais. Kolekcija susideda iš daugiau nei 100 darbų, kurie orientuoti į Pop Art stilių. Čia galima pamatyti Banksy, César, Doring, Erro, Fifax, Huart, Hirst, Lichtenstein, Massinon, Warhol, Wesselmann ar mus nustebinusį Olll.

p.s. kol vaikščiojom po biurinę galeriją, pro langą pamatėm ir vėliau aplankėm paprastą, bet smagiai padarytą labirintą bei vietinius, miesto savivaldybės specialiai suprojektuotus darželius. Čia šiaip, tarp kitko :]

****

2014.09.29
Alwyda nenuspėjama – ant stalo pateikia dar porą bilietų. Šį kartą į filharmoniją. Čia didžiojoje salėje vargonais groja Bernard Foccroulle, o ant dviejų didžiulių ekranų projektuojami Lynette Wallworth video vaizdai. “Darkness and Light” – taip vadinasi bendras šių menininkų kūrinys, apimantis 350 metų kūrybos vargonams (Bach, Buxtehude, Messiaen, Toshio Hosokawa…) ir įtraukiantis į pasiutiškai gražios Australijos gamtos ir civilizacijos vaizdus.

****

2014.09.30
Anathema…. :]]] Hmmm… Šis koncertas buvo tarsi Liuksemburgo vynuogyno razinka ant viso Alwydos iškepto kultūrinio pyrago.
Pradėjusi kaip doom metal grupė, Anathema vis nesustoja keistis ir būti dar įdomesne. Vis daugiau atmosferos, vis daugiau erdvės ir karts nuo karto vis kokių įdomių naujų sprendimų. Šį kartą nauja ritmo mašina, naujas d&b stiliukas, dar kažkas tokio kitokio, bet vis dar jiems tinkamo. Skambėjo naujas albumas “Distant satellites”, kurį turo po Europą metu ir pristato Anathema. Mes Anathemą pasitikome Esch/Alzette  klube Kulturfabrik, kur geras dvi valandas smagiai ir labai muzikaliai praleidome savo laiką. Mudu abudu ir su Simu bei Rugile. 

****

2014.10.02
Nė dienOs be išvykOs :]
Ir štai mes vėl riedam kultūrintis. Šį kartą į netoli Liuksemburgo esantį miestuką Mamer‘į. Mamer turi ne tik įdomią istoriją ir apie 5000 gyventojų, bet ir puikų, modernų kultūros centrą Kinneksbond. Čia svečiavosi modernaus šokio trupė iš Izraelio Kibbutz Contemporary Dance Company. Scenoje pamatėme jų kūrinį “If At All“. Trupės šokėjai tikrai stiprūs, šokis, judesiai atliekami puikiai, tačiau viso pasirodymo choreografija jiems buvo tarsi rėmai, kuriuose jie negalėjo savęs tinkamai išreikšti. Pirmą kartą turbūt šokyje teko pastebėti tokį atvejį, kai ne visa trupė silpna, o tik vadovas grybauja…. Šviesos gražios, kostiumai geri [o vietomis ir puikūs], bet šokėjai tarsi ne savo vietoje, ne pagal savo galimybes. Užkliuvo dar ir garso takelis, kuris nors ir buvo pagardintas Nine Inch Nails, Massive Attack ir kitais gerais garsais, atrodė tarsi netinkamai subalansuotas įvairių stilių miksas. Kaip ir šokis – ne vientisas, nesijungiantis, išbarstytas.

****

2014.10.04
Šeštadienis, oras puikus, mudu sėdam ir judam link Metz, kur Pompidou centras ir viena matyta bei kelios naujos nematytos parodos. Matyta ir čia aprašyta – paroda Beacons. Čia tik atsirado naujas iki tol nebuvęs atspindžių kūrinys.

Antrame aukšte buvo nauja paroda, pavadinimu “1984-1999. The Decade” – menininkų karta, kuri mėgaujasi Nirvana ir gabalu “Smells Like Teen Spirit”, kuri pirmoji prisiliečia prie interneto, kuri pirmoji pajuto pasaulio nusiginklavimą. Paroda, kurioje menas, kaip ir tie metai, praėjo ir neužsilaikė – darbai nebeaktualūs, dauguma ir nebe įdomūs. Gal tik vienas darbas amžinai teisus ir taiklus – shit, art is dead.

Trečiame aukšte daug geresnė, beveik puiki ekspozicija, skirta formoms. Simple Shapes – paprastos žmonių, gamtos, fizikos, biologijos, archeologijos, technikos formos, nuo priešistorinių laikų iki šiuolaikinių laikų. Gausi, turtinga ir išsami paroda, suvalgiusi visą mūsų laiką ir dėmesį.

What do you think?

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.