Turėjome eiti trasą šalia Niederkorn’o, apie 4 kilometrus, tačiau viskas baigėsi maždaug po kilometro, kai tik užlipom ant kasyklos kalno. Čia akys pastebėjo gražias raudonas saldžias uogas. Ir staiga paaiškėjo, kad mūsų Uoga, dar Medeinos vardu vadinama, jomis labai susižavėjusi. Beskambant dažnai kartojamam žodeliui “Dar!”, mes sustojome ir tik skynėm, skynėm, skynėm… ir maitinom, maitinom, maitinom. Kol prispaudė mus laikas ir turėjom skubėti pas Simą ir Jurgą. Ten mūsų laukė visa kompanija ir futbolas [Islandija – Prancūzija]. O trasa sulauks kitos dienos, kito karto…
What do you think?