Koblenz savaitgalis didžiųjų upių santakoje [nr 312]

By skrandis, 2017/02/26

Dar vienas savaitgalis įprasmintas kelione ir vizitais į muziejus. Šį kartą patraukėme 170 km į Vokietiją. Aplankėme jau kartą matytą Koblenz’ą, tik šį kartą jam skyrėm kelias dienas.

Iš Liuksemburgo išvažiavome ryte apie 10:00. Ir beveik visą kelią iki pat Koblenz mes judėjome drėgname ir šaltame ore, kartais mažiau, kartais labiau tirštame rūke. Ir tik likus 30 km iki Koblenz temperatūra ėmė kilti nuo 0 iki +5. Ir nors Koblenz mus jau pasitiko pavasariškai nusiteikusi šildanti saulutė, labai šilta neatrodė – vėjas buvo žvarbus ir aštrus.

Pirmiausiai pajudėjome Reino upės krantine link santakos. Pakeliui praėjome pro Prūsijos valdžios rūmus ir  senąjį keltuvą Pegelhaus. Šalia romaninės bazilikos Sankt Kastor esančiu keltuvu pakilome į Ehrenbreitstein kalvą kitame Reino upės krante. Čia mūsų laukė painus fortas Ehrenbreitstein ir muziejus Landsmuseum su gausybe ekspozicijų – čia yra ir fotografijos muziejus [su vertinga ir įdomia Toni Schneiders paroda “Reisefotografie” ], Skonio muziejus [jame vyko paroda apie tabaką “Der blaue Dunst“], archeologijos muziejus [ekspozicija apie Rhineland-Palatinate regiono archeologinius turtus] ir dar keletas ekspozicijų [vyno ir pokario žmogaus buities ekspozicijos].

Be abejo, pasigrožėjome ir atsiveriančiomis panoramomis. Gaila tik, kad vėjas ant kalvos buvo dar piktesnis ir neleido mums pilnai atsipalaiduoti – norėjosi slėptis į užuovėją arba judėti toliau.

Mes judėjome toliau. Iki netoli forto esančios apžvalgos aikštelės ir gan naujo NEY & Partners ir Dethier Architectures statinio [2011 m.]. Nuo jo [kaip ir nuo forto] atsiveria reikšminga ir Vokietijoje garsi Mozelio ir Reino santaka, čia dar vadinama Deutsches Eck.

Būtent į jį mes ir netrukus grįžom tuo pačiu keltuvu per upę. Pamėginom užeiti į baziliką, bet ji jau uždaryta, tad praėjom pro Ludwig muziejų ir nuėjome iki santakos smaigalio, kur stovi išdidi ir gigantiška skulptūra Vokietijos imperatoriui William I-ajam. 37 metrų aukščio paminklas pastatytas 1897 m, tačiau 1945 m.  subombintas amerikiečių, manant, kad jame yra vokiečių štabas. Ir tik 1993 m finansuojant privačiomis lėšomis [Koblenz gyventojų poros] paminklas vėl atstatytas.

Vėjas privertė judėti toliau, todėl pajudėjome į senamiestį. Koblenz senamiestis nėra ypatingas, bet turi vieną kitą žavų kampelį, bažnyčią ar pastatą. Kad ir keturių bokštų sankryžą, ar art nouveau [jugendstil] stiliaus namą, ar spjaudantį berniuką Schängelbrunnen aikštėje Willi-Hörter Platz, ar Nojaus arkos fontaną “Historiensaeule” su visa Koblenz miesto istorija.

Ramiai vaikščiojant būtų miela ir visą vakarą praleisti šiame mieste, tačiau mūsų viešbutis buvo šiek tiek toliau nuo Koblenz ir mums teko judėti iki jo, kad spėti užsiregistruoti. Ir kartu pavalgyti.

Kita diena pasitiko mus saulėtai ri gerokai šilčiau. Sėdome į mašiną ir šalia Mozelio esančiais vynuogynais pajudėjome atgal į Koblenz.

Tiesiu taikymu nupėdinome iki Ludwigs muziejaus. Čia per 4 aukštus apžiūrėjome visai smagią ir išraiškingą parodą “Prague Power Boost” su Krištof Kintera, Josef Achrer ir Marek Číhal kūriniais.

Išėję iš muziejaus nupėdinome iki kaimynystėje esančios seniausios bažnyčios šiame mieste bazilikos St. Kastor. Nuo 2002 m. ši bazilika, kaip regiono kultūrinio landšafto objektas, pateko į UNESCO paveldo sąrašus.

Nuėjome ir iki kitokio stiliaus kultūros objekto – stiklinio kultūros centro Forum Confluentes. Čia veikia biblioteka, turizmo informacijos centras ir keletas muziejų. Deja, nė vienas jų mūsų nesudomino, todėl pajudėjome toliau.

Ir štai taip ramiai mes baigėme savo vizitą Koblenz mieste. Patraukėme iki automobilio ir atsisveikinę pajudėjome link Stolzenfels pilaitės.

Stolzenfels pilis įsitaisiusi ant Reino upės kranto viršūnės. Iš XIII a. buvusios pilies čia beliko tik bokštas, kuris XIX a. panaudotas statant Prūsų karaliaus įpėdinio Frederick William vasaros rezidenciją. Viduje veikia gan įspūdinga, daug originalių baldų ir kitokių istorinių objektų turinti ekspozicija. Fotografuoti draudžiama, todėl įamžinome tik išorėje esančius vaizdus. Tenka pripažinti, kad nors mums pilių lankymas tapo gerokai nebeaktualus ir nuobodus, šios pilaitės aplankymas buvo vertas jai skirto laiko ir pastangų.

Štai taip ir baigėsi mūsų savaitgalis. Pasiekę Liuksemburgą gavome lietaus ir vėsumos. Sveiki atvykę į rudenį :]

What do you think?

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.