Šeimyna susėda ir pajuda į Kačerginę. Be priežasties. Tiesiog nori ir gali, todėl ir važiuoja. Ir apskritai, pavasaris provokuoja pratintis prie artėjančio kelionių sezono. Reikia atprasti nuo savaitgalinių tinginysčių, reikia priprasti prie kintančių vaizdų. Tad sėdam ir važiuojam. Į Kačerginę.
O pakeliui sustojame ant Pyplių piliakalnio. Jaučiuosi ant jo buvęs, bet Alwyda įtikinėja, kad nelabai. Na, dabar esame ir tai svarbiausia. O jis gražus ir nuo jo atsiveria puikūs vaizdai į kitą Nemuno krantą, į Nevėžio intaką, tolumoje besimatantį Kauną.
Kačerginėje slampinėjame be tikslo. Tiksliau, yra tikslas pasidairyti į medinukus, pamatyti kurortinį gyvenimą, pabūti gryname ore ir pasidžiaugti už tuos, kurie šiame miestelyje gyvena ar apsigyvena – vieta labai graži ir jauki. Ir verta apsilankymo.
What do you think?