By skrandis, 2019/06/02
Daug metų planuotas vizitas į Jurbarką pagaliau įvyko. Neprireikė nė… 7 metų? Daugiau? Na, nelabai svarbu. Geriau vėliau nei niekad.
Ir štai mes pas ciocią Rūtą, kur ir Asta su Giedriumi bei vaikais mūsų laukia ir mums vaišes ruošia. Neįpareigojantys pokalbiai, maistas, vasara ir ramus [kiek tai galima su mūsų vaikais] laiko leidimas. Sodų gatvėj. Ten, kur pas močiutę Muti mano praleista visa gausybė vasaros laiko. Žaidžiant, dirbant, piešiant, išdykaujant….
What do you think?