Pasiilgstame jūros. Vėjo, bangų triukšmo, smėlio kvapo ir erdvės. Susikrapštome daiktus, susipakuojame vaikus ir patraukiam į vakarus. Pakeliui užsukame į Japonišką sodą. Čia, nors ir pavėluotai, bandome pagauti sakurų grožius. Gerokai vėluojame, tad pamatome tik vieną kitą „kantresnį“ medelį. Čia vienoje vietoje auga daugiausiai sakurų Lietuvoje – daugiau nei 500, 10 skirtingų veislių. Tad nekeista, kad viena kita sakura užvėluoja ir suteikia džiaugsmo ir tokiems miegaliams kaip mes. Saulėta diena, ir toliau dailiai tvarkomas parkas [buvom čia prieš… gal kokius 7-8 metus], nuotaikingai nusiteikę vaikai tą „skriaudą“ nudangina. Pailsinam akis ir traukiam iki Palangos.
Pasidedame daiktus, išsipakuojame ir patraukiam link jūros.
Prie Baltijos jūros gaunamos visos privalomos procedūros – smegenų prapūtimas, galūnių nusmėliavimas, akių nuhorizontinimas.
Tada ramiai, be didesnių planų ir tikslų, lėtas judėjimas po gatves, skverus, kiemus ir pievas. Tiesiog.
What do you think?