Barsa su/be Baubo ir Karolinos [nr 436]
Baubui atsidūrus Barselonoje, šovė mintis, jog būtina aplankyti. O aplankyti būtina tada, kai žaidžia Žalgiris išvykoje su Barsa. Susikalbėjom su Alwyda, pasikvietėm Marijų su Remigijum ir štai čia ir dabar, ilgai nepamąsčius, nusprendėm varyti. O kad tokių norinčių aplankyti Baubą bus daugiau nei vienas ar du, nepagalvojom….
Susivokimas, kad data susitikimui su Baubu ir Karolina nėra pati tinkamiausia ėmė ryškėti kelionėn artėjant. Besiderinant su baubu prieš atvykimą paaiškėjo, kad vieną dieną Baubas turi varyti į Paryžių, kitomis dienomis pas jį atvaro jo suprogramuota kolegų ir draugų kompanija. Na, pamąstome, kad mielai užsibendrausime su Karolina, Bet o tačiau su Karolina irgi kortos neuskrenta – ji iškrenta iš planų, nes Vilas apserga. Žodž, “Barsa su Baubu ir Karolina” subliūško ir tapo “Barsa su labai labai mažai Baubu ir Karolina”. Bet smagumas išliko. Gi atvarėm su visa šutve, į nuostabų miestą ir beveik į pavasarį. Bet viskas nuo pradžių.
01 10
Susibėgame visi į Vilniaus oro uostą. Žiema, šalta, slidu ir geras jausmas, kad štai tuoj tuoj pajusime katalonišką šilumą… Skrydis netrumpas, bet sėkmingai atsiduriame kitame Europos gale. Mudu su Remygos šeima [Sigutė, *Jorė ir Vainius] vienuose apartamentuose, Marijus [su Margarita, Elze ir Jonu] – kituose. Gyvenamuosius plotus pasirinkome kuo arčiau Baubo ir Karolinos, kad būtų paprasčiau susitikti… :]
Vakaras. Einame medžiotis maisto. Pasirodo, kad pietietiška kultūra mūsų rajone nelabai gyvybinga. Daug kas užsidarę, kažkas jau nebeteikia maisto, bet šiaip ne taip įsirangome į vieną kavinuke ir su vynais bei tapomis užsipildom save ir savo skrandžius.
10 11
Kultūrinimąsį pradedam nuo MACBA [Museu d’Art Contemporani de Barcelona]. Čia gauname dozę konceptualaus meno, kuris mūsų bendrakeleiviams gal kiek ir per sudėtingas. Kaip ten bebūtų, dairomės ir matome parodas “Mari Chordà… And Many Other Things” ir Daniel Steegmann Mangrané “A Leaf Shapes the Eye”.
Čia mūsų keliai su bičiuliais kiek išsiskiria. Mes užeiname į šalia esantį CCCB [Centre de Cultura Contemporània de Barcelona]. Domina paroda apie technologijas ir dirbtinį intelektą “AI: Artificial Intelligence”. Įdomi, kokybiška, bet kartu ir nelabai nustebinanti.
Išeiname, susirašome su bendrakeleiviais ir susibėgame ant uosto kranto. Nuo jo patraukiame link palūdimio Platja de Sant Miquel. Pačiupinėjam jūrą ir judame link keltuvo Telefèric del Port. Juo persimetame į Montjuic. Jaučiame lietaus grėsmę, tad be didesnio sustojimo judame iki olimpinio, Lietuvai reikšmingo stadiono Estadi Olímpic Lluís Companys.
Kitas mudviejų taikinys – architektūros šedevras Mies van der Rohe Pavilion. Kolegos atsargiai apžiūri per atstumą ir nusprendžia eiti ieškoti maisto. Tuo tarpu mudu su Alwyda mėgaujamės tobulu architektūros kūriniu, kuris buvo nugriautras ir vėliau [susipratus] atstatytas toks, koks buvo. Kūrinys, pralenkęs laiką. Net ne tik tada, bet ir dabar – jis vis dar atrodo kaip iš ateities.
Kol mes mėgavomės, kolegos rado kavinę, kurioje gaminamos picos. Buvo keistoka, bet lietuviai Ispanijoje valgė picas pas azijiečius. Pasaulis kažkoks labai susitraukęs pasirodė, bet gal ir visai įdomu :]
Šalia kavinės yra kažkada buvusi bulių ir žmonių kautynių arena. Dabar ši Arenas de Barcelona yra parduotuvių, pramogų ir valgyklėlių arena. Ir kartu apžvalgos aikštele. Užvedu kolegas, kad pasidairytų. Po jo keli keliautojai atkrenta, o likusieji nusipėdina iki lokalaus alaus Ølgod Craft Beer Bar. Po vieną kitą bokaliuko ir varom namo, laukti kitadienio.
01.12
Penktadienis paskirtas klasikai – art deco ir art nouveau. Marijus su šeima susitinka su bičiuliu ir vadovaujasi jo siūlymais, Remigijus su šeima eina į Casa Batlló, tuo tarpu mes, jau matę Casa Batlló nusprendžiame eiti į La Pedrera-Casa Milà, kuris pirmojo mūsų kelionėje į Barseloną [prieš 14 metų] dar nebuvo pritaikytas lankytojams. Butai įspūdingi, struktūra fantastiška, o architektūra unikali ir įsimintina visam gyvenimui. Džiaugiamės pasidėję dar vieną riebų lankytinų objektų pliusą.
Sagrada Familia irgi jau buvo lankyta, bet tąkart vidus buvo visas pilnas statybų vagonėlių, tvorų, pastolių ir chaoso. Šį kartą bažnyčios vidus visas fantastiškai skaidrus, erdvus ir atviras. Tarsi švariame spalvotame pasakiškame miške. Net žmonių gausybė netrukdo pajusti to pasakiškumo.
Po bažnyčios mūsų keliai išsiskiria. Mudu patraukiame link veidrodinį stogą turinčio turgaus Nou Mercat Dels Encants. Pats turgus mūsų nedomina, nors šūdeliokų, sendaikčių ir statybinių medžiagų čia pasirinkimas labai platus. Labiau domina įdomi architektūra ir netoliese esantis dizaino muziejus.
Taip, šalia turgaus yra Barselonos dizaino centras Disseny Hub Barcelona. Museu del Disseny visą savo dėmesį skiria dizainui, bet kartu veikia ir kaip muziejus, ir laboratorija. Pastatas didžiulis, tad ilgai nelaukdami imamės parodų: foje užtinkame architektų studijos TAKK satelitinę liustrą “ESPILL: a satellite for the solstice”, pirmame aukšte apžiūrime puikią retrospektyvinę baldų ir interjero objektų dizaino parodą “Common objects. Local stories, global discussions”, antro aukšto parodą praleidžiame, trečiame užtinkame plakatų ir spausdinamo dizaino parodą “Do you Work or Design? New Visual Communication. 1980-2003”, o ketvirtame – konceptualią moterų “figuravimo” ir madų ekspoziciją “Dressing the Body. Silhouettes and fashion (1550-2015)”. Visos kokybiškos ir tikrai įdomios parodos.
Galima būtų skirti laiko ir daugiau, bet mums reikia nusitrenkti į kitą Barsos pusę, rasti kur pavalgyti ir dar patekti į areną – šiandien Žalgirio ir Barsos rungtynės. Marijus pagąsdina, kad reikia eiti valandą prieš, nes apsauga ilgai tikrina. Tad viskas vyksta lengvoj įtampoj – Remigijus su šeima vos spėja prišokt pavalgyti ir visi lekiam į areną. Visgi į Palau Blaugrana patenkame lengvai, su žalgirietiška atributika ir vėliavom, be didesnio pakratymo. Įvyksta šioks toks nesusipratimas su vietom [jos labai keistai išskaidytos], bet galų gale susėdame visi vieno krūvoj ir laukiam mačo. Arena maža, Ž fanų arenoj matosi gan daug, o kažkur kitoj pusėj sėdi ir Baubas [ir gal Karolina]. Mačas nenusiseka – Žalgiris gauna gan skaudžiai. Bet mes atliekam savo pareigą, išsirėkaujame ir mėgaujamės atmosfera, kuri šioje mažoje arenoje visai smagi.
Su tramvaju grįžtame į savo rajoną. Randame labai mielą kabakėlį, kuriame savo pralaimėjimą nuplaunam alumi, vynu ir sangrijomis.
01.13
Pagaliau Baubas su Karolina ir Vilu pateko į mūsų letenas. Susitinkame ryte prie mūsų apartamentų durų ir lėtai bešnekučiuodami einame iki naujai atidaryto ir konceptualaus muziejaus. Uždrausto meno muziejus [Museu de l’art Prohibit] – muziejus pristatantis garsių autorių kūrybą arba garsiai nuskambėjusią kontroversišką kūrybą, kuri sukėlė skandalus, buvo uždrausta, naikinama arba šalinama. Seksas, poltika ir valdžia. Rasizmas, neapkyanta ir provokacija. Daug pop sprendimų, bet įsigilinti buvo įdomu, pamatyti verta labai.
Po muziejaus visa chebra nuėjome iki parkelio. Su Vilu žaidimo aikštelėj pažaisti, Baubo iškalbos pasiklausyti, mėgautis buvimu kartu. Trumpai, kelioms valandoms, bet buvo smagu pamatyti šią chebrą kartu. Savi ir Barselonoje savi :]
Atsibučiuojame ir judame toliau. Eidami pamatome nuostabius rūmus Palau de la Música Catalana. Vieni žygiuoja toliau, o mudu su Alwyda pasinaudojam proga apsidairyti ir viduje. 1908 m. pastatyta koncertų salė – ryškus kataloniško modernizmo stiliaus objektas, pasižymintis pasiutiškai gausia puošyba ir fantastiškai dailiu natūraliu salės apšvietimu. Saldybė totali, bet nesižavėt ir nesigrožėt nesigauna.
Užeiname turbūt į populiariausią šiuolaikinio meno muziejų Barselonoje MOCA. Visa krūva populiariausių menininkų [nuo Keith Haring, Damien Hirst, OsGemeos iki Marina Abramovič, Banksy ir tt], dozė naujausios mados NFT ir dar šiek tiek vizualaus spindesio. Puiki vieta instagraminti ir atrasti meno pasaulio banginius.
Štai taip baigėsi mūsų aktyvusis kultūrinis slampinėjimas. Susibėgom visi prie Arc de Triomf, pasiklausom gatvės muzikos, išgėriame buteliuką vyno ir lėtai patraukiame kažkur pavalgyt.
Pavalgom, užeinam dar kartelį ant masiškai žmonių užpildytos La Rambla’os. Pasimaivome ir traukiam link apartamentų. Laukė ankstyvas skrydis, tad dar reikėjo išsiaiškinti kokioj stotelėje pagauti autobusą iki oro uosto, kiek laiko skirti rytiniams keliavimams.
Susidėję daiktus mudu dar pamėginame pagauti Baubą su Karolina, bet jiedu jau buvo kritę link miegučio ir poilsio, tad nebetrukdėm – po langais butelių nedaužėm, katėmis nekniaukėm :]
Grįžom į apartamentus ir nuėjome trumpam miegui.
01.14
Sekmadienį Lietuva mūsų laukė visa balta. Atostogėlių, ispaniško pavasario ir saulės kaip nebūta…. :]
What do you think?