Vėsus Stokholmas savaitgalyje

By skrandis, 2025/05/10

Stokholmas – vienintelė skandinavų sostinė, kuri buvo iki šiol neaplankyta. Tad ištaikom progą ir be progos traukiam.

Gegužės 09 d. atvykstame vakarop. Pasidedam daiktus viešbutyje, kuris tarp oro uosto ir Švedijos sostinės, ir nusiboginam traukiniu iki miesto centro. Pasigrožim metro stotelėm, architektūra ir lankytinais taškais, kurie yra po atviru dangumi. Vėsu, jau temsta, tad šiek tiek pasiblaškom, pasidairom, apsipratinam ir traukiam atgal. Rytojui planas numatytas gerokai didesnis

Gegužės 10 d. pirmiausiai patraukiam link metalistų parodos Stokholmo kultūros centre Kulturhuset Stadsteatern. Ten ddidelė paroda pavadinimu „Total Metal“, kuri skirta Švedijos sunkiojo metalo istorijai. Paroda pasakoja apie 40 metų Švedijos ekstremalaus metalo istoriją – nuo pogrindžio užuomazgų iki pasaulinio pripažinimo. Ji apima death metal, black metal ir heavy metal scenas, sceninius kostiumus, unikalius zinus, demo kasetes, originalius meno kūrinius bei garsių grupių (pavyzdžiui, „Watain“, „Sabaton“, „Amon Amarth“) atributiką.

Stokholmo istoriniame muziejuje (Historiska museet) įtraukia paroda apie raganas „HÄXOR“, skirta vienam tamsiausių Švedijos istorijos puslapių – XVII a. raganų medžioklėms. Paroda pasakoja apie 1668–1676 m. Švedijoje vykusį „Didįjį triukšmą“ (Det stora oväsendet), kurio metu dėl kaltinimų raganavimu buvo nužudyta apie 300 žmonių. Tai viena pirmųjų tokio masto parodų, kurioje naudojamas dirbtinis intelektas siekiant sukurti tikroviškus nuteistų moterų, vaikų liudininkų ir teisėjų portretus. Puiki ekspozicija, pasakojanti per  istorinius faktus su meninėmis vizijomis, scenografija ir garsine medžiaga.

 

Esant Stokholme privalu užbėgti ir į „Fotografiska“ muziejų. Blogų parodų šiuose fotografijos muziejuose turbūt nebūna. Pirma paroda skirta legendiniam švedų fotografui Hansui Hammarskiöldui (1925–2012), pristatant platų kūrybos lauką, įskaitant darbą aukštosios mados žurnalui „Vogue“, gatvės fotografiją Londone, pasaulio garsenybes ir tt. Labai kieta fotografija, labai gera paroda.

Kitoje patalpoje – įspūdinga, popsinė ir techniškai sudėtinga italų/kanadiečių menininko Marco Brambilla paroda, pavadinimu „Double Take“. Vaizdo koliažai, sudėtingoas skaitmenines technologijos ir populiariosios kultūros citatos – viskas telpa į loop’inę video instaliaciją [vadinama „skaitmenine freska“], sudaryta iš tūkstančių Holivudo filmų iškarpų. Įtraukiantis, hipnotizuojantis, barokišką vaizdas.

Ir pabaigai – „ spalvinga, provokuojanti ir nerealistiška paroda „Toiletpaper: Run as Wild as You Can“. Italų menininko Maurizio Cattelano ir fotografo Pierpaolo Ferrari sukurto kultinio žurnalo „Toiletpaper“ džiaugsmai, perkelti į parodą. 2010 m. įkurtas žurnalas, kuriame nėra jokių tekstų ar reklamų, pasižymi tik ryškiomis, ironiškomis ir dažnai šokiruojančiomis nuotraukomis. Jų stilius primena aukštosios mados ir komercinės reklamos estetiką, tačiau vaizdai yra absurdiški, kreizi ir pilni juodojo jumoro.Paroda labai instagraminė, tinkama selfiukams ir fotosesiukams.

Stokholmo Nordiska museet (Šiaurės muziejus) atidaryta pati didžiausia ir ambicingiausia nuolatinė paroda per visą 150 metų muziejaus kolekciją pavadinimu „Nordic Life“ (Šiaurės šalių gyvenimas). Nors muziejus orientuotas į kultūros istoriją ir etnografiją, čia jis pristatomas kaip dizainas [taikomasis menas]. Gražu buvo.

 

Na ir pabaigai, Vasamuseet. Sako, kad tai lankomiausias muziejus ne tik Stokholme, bet ir visoje Skandinavijoje. Jo centre  įspūdingas, beveik autentiškas XVII a. karališkasis karo laivas „Vasa“, kuris…  nuskendo jau per savo pirmąją kelionę 1628 metais, vos išplaukęs iš uosto. Nesėkmės nuteikia smagiai, turbūt :] Laivas „Vasa“ dugne prgulėjo 333 metus, kur dėl mažo druskingumo ir laivagraužių nebuvimo jis puikiai išsilaikė. 1961 m. laivas buvo sėkmingai iškeltas į paviršių, o vėliau dešimtmečius konservuojamas, kol 1990 m. duris atvėrė dabartinis muziejaus pastatas, suprojektuotas specialiai šiam gigantui. 98 % laivo detalių yra originalios – gausybė drožinių, galios simbolių, skulptūrų, patrankų ir kito grožio. Daro įspūdį šis nelaimėlis.

 

 

What do you think?

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.