
Gimtadienio proga pasidovanojau sau vilnietišką savaitgalį su žmonike. Sausio 10 d. atvykome iki prokurotūros ir apsistojome mieluose aparatamentuose kitoj gatvės pusėj. Vakare papietauti, pasivaikščioti ir paplepėti.
Sausio 11 d.
Šeštadienį pradedame Parodų erdvėje Istorijų namai. Čia kelios parodos. Pirmoji – Tarptautinė paroda „Kijevo Rusia. Pradžia“, pristatanti vienos galingiausių viduramžių Europos valstybių ištakas, kultūrinius ryšius su Skandinavija bei Bizantija, įspūdingos vertės archeologinius radinius.
Tuo tarpu antroji paroda – „Saldus nomenklatūros gyvenimas“ atskleidžia sovietmečio elito privilegijuotą buitį, autentiškas ‘paniatkes’ ir deficitines prekes. Visa tai Antano Sutkaus fotografijose, kuris nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio priklausė nomenklatūrai kaip fotografo paslaugų teikėjas tam privilegijuotam bebrynui, o vėliau – kaip Lietuvos fotografijos meno draugijos pirmininkas.Suknistas sovietizmas, vis dar atrandamas mūsuose…
Kitas sustojimas – Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, kur paroda „Geležinis Vilnius“, pakvietusi pažvelgti į Lietuvos sostinę per geležies elementą, kuris mieste glūdi nuo pat legendinio Geležinio vilko. Miestas švenčia 700 metų jubiliejų, tad ši paroda šiam miestui ir dedikuota. Antrame aukšte vyksta VII tarptautinė juvelyrikos bienalė „Metalofonas: Nepasakok man istorijų“, o mažojoje salėje labai faina ir puiki Eglės Čėjauskaitės-Gintalės personalinė paroda „Užei“, kur sujungiama šiuolaikinę juvelyriką su žemaitiška tradicija, kalvyste ir asmenine menininkės išmone.
MO muziejuje paroda „Iš vidaus” – pirmoji Lietuvoje tokio masto ekspozicija, apjungianti menotyrą ir psichologiją tam, kad atskleistų meno poveikį emocinei sveikatai. Jos struktūra remiasi C. G. Jungo asmenybės modeliu ir A. de Bottono terapine meno vizija, siūlydama teminį žvilgsnį į Lietuvos modernųjį ir šiuolaikinį meną nuo XX a. vidurio iki šių dienų.
Pavalgome, grįžtame į apartamentus ir saldžiai bei labai kultūringai miegame.
Sausio 12 d. pradedame Vytauto Kasiulio Dailės muziejuje. Čia savamokslės Ukrainos genijos Marijos Prymačenko paroda „Dovanoju jums saulėtą meną“ – pirmasis tokio masto Ukrainos kūrėjos pristatymas Lietuvoje. Parodoje 60 labai fainų ir pozityvių kūrinių, kurie dėl Rusijos karo evakuoti iš Zaporižios srities dailės muziejaus. Faina buvo pamatyti tą natūralią kūrybą, realius ir mitologinius gyvūnus, augalus bei žmones. Fantastiškai gera paroda.
Kita paroda – „Jurgio Mikševičiaus pasauliai“. Pirmą kartą užtikti Australijoje kūrusio lietuvio dailininko Jurgio Mikševičiaus kūriniai, kuriuos menininko šeima padovanojo Lietuvai. Iš Šiaulių per karo pabėgėlių stovyklas Vokietijoje į Australiją pabėgęs menininkas susiformavo studijuojant Darmštato technikos universitete pagal Bauhauzo mokyklos principus, vėliau buvęs aktyvus Australijos šiuolaikinio meno scenos dalyvis ir budizmo praktikuotojas.
Radvilų rūmų dailės muziejuje nelabai didžiulį įspūdį padariusi Paroda „NSRD: informacija apie transformuotą situaciją“, skirta legendinei latvių avangardinio meno ir muzikos grupei NSRD (latv. Nebijušu sajūtu restaurēšanas darbnīca) pristatyti.
Tuo pabaigę patraukėme Kaunan. Vilniaus atsikandom gausiai, laikas sugrįžti į kasdienybę :]
What do you think?