[Istorijos iš foto negatyvų] Aplankyti Medininkų pilį mums norėjosi jau senai, ypač kai ji taip netoli nuo Vilniaus, kuriame Alwyda gyveno, o aš taip dažnai lankydavau ją. Todėl vieną kartą sėdom ir malonų vakarą aplankėm. Pilis apleista, bet kartu ir labai graži. O vakarėjančiam apšvietime dar ir maloniai šilta. Pamatyti buvo verta dar ir dėl, kad čia nufotografavau Alwydą ir tą jos fotografiją ilgai turėjau savo kompiuteryje kaip desktop’ą. Ji [šiuo atveju kalbu ir apie Alwydos sukurtą nuotaiką, ir apie fotografijos kokybę] man taip pačiam patiko, kad su laiku tapo tarsi ne mano daryta, tarsi per graži, kad būtų mano. Kuri iš šios foto krūvelės, atspėsite nesunkiai…
What do you think?