Pagaliau sulaukus saulėto sekmadienio, įgyvendintas Alwydos planas pasivažinėti šalia Belgijoje tekančios Semois upės. Upės ilgis apie 210 km (mes pravažiavom šalia jos apie 80 km), įteka į kitą Belgijos upę – Meuse. Pastaroji pabėga į Olandiją ir suteka į Šiaurės jūrą.
Pirmas sustojimas Florenville miestelyje, kur nuo šalia bažnyčios esančio šlaito atsiveria puikus vaizdas į Semois upės kilpą ir slėnį.
Chassepiere miestukas/kaimas taip pat įsitaisęs ant Semois upės kranto. Turi seną malūną ir 1702 metų bažnyčią, su tokiomis pat senomis kapinėmis.
Pireš įvažiuojant į Herbeumont miestelį.
Herbeumont pilis, esanti čia jau nuo XIII amžiaus. Nesenai ir puikiai sutvarkyta, paruošta turistams ir istorijos mėgėjams. Nuo pilies bokštų atsiveria puikūs vaizdai į Semois upės slėnius.
Point de vue neprivažiavus miestelio Dohan.
Vaizdas nuo uolėto krašto Rocher de Dampiry
Į Vokietijoje esančią Saar kilpą panaši belgiška Semois versija Tombeau du Geant (šalia Botassart). Gal tik šiek tiek erdviau, kilpos mažiau ir miškingiau. Bet labai graži vieta.
Rochehaut – dar vienas miesteliukas, nuo kurio atsiveria puikūs vaizdai.
Vaizdas atsiveria į upės kilpoje esantį Frahan miesteliuką. Pasivaikščioję viršuje esančiame Rochehaut miestuke radome simpatišką bažnyčią su labai primityviais ir gigantiškais piešiniais ant skliautų bei mielai sutvarkytą senąją miesto dalį.
Vresse sur Semois – dar vienas mielas ir tvarkingas miestukas, pritraukiantis dailininkus, turistus ir pasiplaukiojimų kajakais fanatus.
Membre bažnyčia. Aplinka didžiulio įspūdžio nepadarė, tad patraukėme link paskutinio taško – Jambon de la Semois.
Jambon de la Semois – dar vienas vaizdas į dar vieną Semois upės kilpą. Saulėlydis, rudenėjantys medžių labai, ramybė. Dar keletas minučių pasisedėjimo ant suoliuko ir patraukėm namo.
Iki namų nei daug, nei mažai – 120 km…. Varom.
What do you think?