Tarp Vilniaus ir Kauno bokštų [nr 446]
Važiuodami link Vilniaus ir atgal namo į Kauną, visada pagalvodavome, kas gero tame kelio viduriuke – Elektrėnuose. Susitarę su Rūta ir Volasu nusprendėm išsiaiškinti.
Susitikome prie legendinių ledo rūmų. Įspūdinga architektūra, dar įspūdingesnė istorija :]
1960–1977 m. Elektrėnuose buvo griežtai draudžiama statyti kultūrinius, sporto objektus, kadangi visos lėšos turėjo būti skiriamos gamybai vystyti. Pasak tuometinio elektrinės direktoriaus P. Noreikos, už tokius darbus galvos lakstydavo. Gal todėl Ledo rūmų statybos vyko tyliai be Maskvos informavimo ir istorijoje liko beveik niekur nepažymėtas rūmų architektas Albertas Domereckas, dirbęs pagal P. Noreikos idėją ir pagal susikurtą maketą kartu su Remonto-statybos baro viršininko pavaduotoju L.Valinevičiumi sudėliojęs konstrukcijas, kurios turėjo atlaikyti į 22 m aukštį pakeltas didžiules metalines (340 t) arkas. Tuo metu specialaus krano nebuvo, tad arkos keltos su elektrinėje sukonstruota specialia gerve….
Apie architektą sužinota netyčia – 2008 m. Elektrėnų ledo rūmai buvo paskelbti nacionalinės svarbos objektu, buvo nuspręsta renovuoti. Rangovai numatė konsultuotis, remtis architekto sukurtais Ledo rūmų brėžiniais ir dokumentika, bet prie Ledo rūmų terado atminimo lentelę jau mirusiam L. Valinevičiui. Ir vyrai nutarė, kad pateko į aklavietę…. Bet atsitiko gyvenimas – bendrovėje dirbo A. Domerecko sūnaus draugas, su kuriuo problema pasidalino rangovai, o šis pasikalbėjo su draugo tėvu… ir architektas atsirado.
Beje, architektas A. Domereckas labiau žinomas kaip skulptūrius, grafikas, surengęs visą gausybę parodų Vilniuje. Ir ne tik.
Kitas mus dominantis objektas – netoli nuo arenos esantis apleistas sovietinis atrakcionų parkas “Vaikų pasaulis” – paskutinis toks dar iki galo neišmontuotas Lietuvoje. Elektrėnų savivaldybė planuoja greitu metu atsikratyti vis dar čia stūksančių atrakcionų-vaiduoklių ir teritoriją sutvarkyti, tačiau kol atrakcionai [architektė L.Majerienė] vis dar stovi, mums pasirodė būtina juos pamatyti. Atrakcionas atidarytas 1986 m. Tuo pat metu, kaip ir Černobylio atominės elektrinės avarija. Simboliškai skamba matant šį vaizdą…
Šalia veikia šiuolaikinis jaunimo sporto riedutininkų centras, kavinė, išlietas lengvai extreme dviračių takas ir tas sovietinis kvapas akivaizdžiai išsibezda…
Tad einame link moderniosios architektūros – Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos, Kankinių Karalienės bažnyčios. Nuo autostrados matoma bažnyčia, statyta su Maskvos leidimu :), daro įspūdį. Masyvi, bet kartu elegantiška, besidemonstruojanti, bet kartu ir nuosaiki. Bažnyčios projekto autorius – architektas Henrikas Kęstutis Šilgalis. Beje, bažnyčia man įkritusi atmintin dar ir dėl to, kad netrukus po statybų vėtra nuvertė 2 dekoratyvinius bažnyčios bokštus, kurie vėliau buvo atstatyti.
Atsižymėję esminėse Elektrėnų architektūrinėse vietose, patraukėme ramiai pasivaikščioti po Elektrėnų marių pakrantę. Pro Elektrėnų kabantį tiltą iki Elektrėnų elektrinės ir atgal iki Elektrėnų ledo arenos :]
What do you think?