Tėvuko žemėms įgavus Saugomos teritorijos statusą, laisvą nedarbo dieną paskyrėme ženklams ir ribų nustatymui.
Pakol mama deginosi ant saulutės ir skaitė knygą, Alwyda šaudė su fotoaparatu visus šiuos gražius Griodvario vaizdus, mudu su tėvuku intensyviai dėliojom ženklus ir tvarkėm aplinką.
Griodvario ąžuolas.
Upeliukas, kuris bėga per tėvuko žemes.
Senosios Griodavrio obelys, vis dar gyvos ir vis dar duodančios vaisius.
Pelkė, atsiradusi su bebrų pagalba, ir kaimynystėje esantis ežeriukas
Atlikę darbus, patraukėme namo pro Zarasus.
Pakeliui Šefas atsižymėjo štabe.
O Zarasuose skaniai pavalgę, pasivaikščioję naujuoju apžvalgos taku, pailsėjom po darbų.
Ilgai nelaukę ir nesibastę patraukėm namo Kaunan. Aš ir Alwyda šiemet čia dar grįšim. Apsilankymas festivalyje “Mėnuo Juodaragis” – privalomas.
What do you think?