Tik dviese, su dviračiais, pilnai po Žemuosius Šančius ir šiek tiek po Aukštuosius. Per visas Kranto gatves, nuo Centro iki Panemunės tilto, nuo Nemuno iki senojo Ąžuolyno.
Šančiai pamilti ne taip ir senai. Per pastaruosius kelerius metus Šančiuose teko būti daugiau nei kuriam kitam Kauno rajone. Be abejo, Žaliakalnis yra numeris VIENAS, bet Šančiai tapo žavūs ne tik dėl to, kad turi sveiką ir labai pabrėžtiną ‘nacionalizmą’ (rajonizmą?), bet ir dėl vidinių žavių resursų.
Visų pirma, Šančiai (ypač Žemieji) faini tuom, kad labai aiškiai apibrėžti. Tiltas, Nemunas, tiltas ir šlaitas. Per vidurį Juozapavičiaus prospektas. Vienoj pusėj daug mažų ir kaimyniškų gatvelių. Kitoj pusėj – pramonė ir kariuomenė.
Daug visuomeninių pastatų, daug miestui būtinų elementų. Tarsi miestas mieste. Ir jei Kaunas ištirptų ir liktų tik Šančiai, jie būtų puikus miestukas. Turtingas tiek savo istorija, tiek architektūra, tiek visuomeniniu gyvenimu, tiek žmonėmis.
Namas čia visada turi savo veidą.
Ąžuolas čia visada turi savo reikšmę.
Čia kaimynas kaimynui aukštomis tvoromis atsukę nugaras, bet kartu ir labai artimai tarpusavyje susieti. Čia kiekvienas lyg ir siekia būti asmenybe, bet negali atsižadėti ir kaimiško bendruomeniškumo.
Čia pastebi ir lietuviško kaimo gyvenimą, ir svetainių inteligentišką gyvenimą, ir modernų miestietišką individualizmą.
Rajonas, į kurį, turėdamas pakankamai finansų, tikrai investuočiau. Medinukai ir seni mūrinukai turi savo istoriją, bet yra dar ir kareivinės, gamyklos, geležinkelio bėgiai, tuščios pievos – erdvės, kur istorija gali pavirsti į gyvą ir labai energingą gyvenimą. Loftai, aktyvios viešosios erdvės, ypatingas susisiekimas geležinkeliu su miestu, paplūdimiai, dviračių takai ir labai jaukiai koncentruotai sukaltas gyvenimas – puiki erdvė tiek fantazijai, tiek jaukiam gyvenimui, tiek naujiems miesto plėtros šans(či)ams. Čia gali ne tik augti, bet ir subręsti.
ŠanČIAi artimi gal dar ir dėl to, kad abu mano uošviai (Alwydos tėvai ir jų tėvai) yra šančiovskiai, tiek iš Aukštųjų, tiek iš Žemųjų. Ir tikri rajonistai.
Alwydos tėvo Stasio gimtanamis. Alwydos mamos namo Žemuosiuose Šančiuose nebelikę…
Ir visgi, kad ir kokie mieli tie Šančiai, kad ir kokios istorijos ten gimtų (pvz apie Baibokus), kad ir kokios galimybės ten augti, Žaliakalnis mielesnis ir brandesnis. Žaliakalnyje nepasiklysi, čia būsi tik tada, kai tiksliai žinai, koks esi, koks nori būti ir kur nori būti. Erdvės blaškymuisi ir nežiniai čia labai mažai.
What do you think?