Vyšniakalnio menas

By skrandis, 2015/07/16

Skulptūra, kaip ir daugelis kitų dalykų, pasensta arba išlieka aktuali [ilgai]. Kirchberg rajonas, šalia kurio gyvename, gan pilnas skulptūrų, pastatytų maždaug tarp 1990 m. ir 2000 m. Atsižvelgiant į tai, kad rajonas yra skirtas labiau biurams, verslui, institucijoms, tai atrodo gan žavu – teisinga, kad liuksemburgiečių suvokimu kultūra turi matytis ne tik architektūroje, bet ir jos aplinkoje. Visgi, kaip tam tikra architektūra kartais greitai pasensta ir tampa “nežiūrima”, taip ir skulptūros dažnai atrodo “nebepatrauklios” ir vertos nugulti į muziejų fondus. Iš kitos pusės, muziejus po atviru dangumi – irgi sprendimas, todėl belieka susigyventi, priprasti ir ieškoti/laukti naujų, modernių, šiuolaikinių kūrinių.

8 metrų bankininkas – Berlyno bendradarbiavimas su Sassan Philipp Haschemi & Associates Frankfort/Frankfürt “Lange Banker”

Frank Stella “Sarreguemines

Willem A. Bouter “Ein Sopransolo” irHermann & Valentiny “Großer Thron”

Liuksemburge gyvenusios ir kūrusios Liliane Heidelberger masyvi ir išraiškinga šiam rajonui skulptūra “Les chevaux du vent” 

Baisiausias [iš išorės] didžiulis pastatas Kirchberge turbūt yra pirmasis šiame rajone 1991 m. pastatytas bankas Deutsche Bank Luxembourg. Išgarsėjęs Vokietijoje kaip bažnyčių architektas Gottfried Böhm galėjo ties išore padirbėti konceptualiau [teigiama, kad jis vienintelis vokietis gavęs 1986 m. Pritzker Prize]. Pastato vidus situaciją gal ir taiso, bet ne visi į jį eina, ne visi į jį patenka. Bankas viduje turi visą modernaus meno kolekciją, o jo prieigas puošia Markus Lüpertz bronzinis ekspresyvus “Clitunno”. Šalia dar yra muzikos instrumentas, bet autorius nenurodytas….

2009 m. “Bird Cage” sukūrė Luksemburgietė Su-Mei Tse, turinti net Lion d’Or prizą iš Venecijos Bienalės. Ši menininkė labai jau senai žavi mus savo kūryba MUDAM ar Casino erdvėse. Šis darbas sužavi dar labiau, kai aptemsta ir būna apšviečiamas specialiu apšvietimu.

Réimerwee parko pėsčiųjų ašis yra senas romėnų kelias nuo Reimso iki Triero [užsukantis į Arloną]. Čia naujame parke pasodinti 21 skirtingų rūšių ąžuolai, 24 skirtingų rūšių bukai ir ktii augalynai. Tarp jų įsodinti ir minimalistiniai vokiečio Ulrich Rückriem skulptūriniai masyvai.

Bičiulio Svajūno kieme stovi architektų Hermann & Valentiny skultpūra “Artus”, kurią apsupa jų pačių gyvenamųjų namų architektūra.

Šalia Luni [Liuksemburgo universiteto] stovi kažkokio prietaiso dalis. Gal ir ne menas, bet žiūrisi puikiai.

Coque parke, ant specialiai supiltos kalvos pavadinimu “Klenge Kierchbierg”, stovi suoliukas-skulptūra “Branche à rêves[architekto Paul Majerus]. Lyg ir gerai, bet akivaizdu, kad anksčiau stovėjo kažkur kitur. Objektas neranda savo vietos, pasuktas netinkamu kampu, neturi aiškaus ryšio su supiltu kalneliu. Net laputei atrodo, kad jis nelabai tinkamas sėdėjimui :]

Parkas yra didžiausias žalias plotas Kirchberge. Pabaigtas 2000 m. parkas nugulė šalia National Sports and Cultural Centre [Coque] ir Europinės mokyklos. Jame stovi kioskas “Kyosk”, šalia kurio aš karts nuo karto  įsirengiu darbo vietą ir taip pat pliurpinu alelį, yra keletas petankės aikštelių, amfiteatras su fontaniuku ir tvenkiniu, kuriame atsispindi Marta Pan “Trois Iles” skulptūros.

Tame pačiame parke tarp rožių galima rasti tadogutauskinio meno [meno tipas, kai visur pilna vieno menininko ir jis nejaučia ribos, kada sustoti] – bronzinis pimpalas “l’Africaine” [vieno garsiausio Liuksemburgo menininko Lucien Wercollier]. Kaip jis sugebėjo įtikinti, kad čia afrikietis, o ne afrikiečio, nežinau…

To paties autoriaus skulptūrą galima rasti ir šalia Teismo rūmų.

Beje, jūs šio pastato, kuris yra šalia tos pimpalinės skulptūros, nematote. Prie manęs prišokęs apsauginis kultūringai paprašė ištrinti nuotraukas su pastatu, aš jas kultūringai prie jo akių ištryniau. Taigi, jūs nematote.

Artėjant link miesto centro, šalia Alwydos darbo (Bâtiment Jean Monnet) galima rasti rūdijančio plieno skulptūrą “Kopf” [autorius Jeannot Bewing] ir Carl F. Reuterswärd originalią kopiją “Non violence”.

Konrad Adenauer rūmų kiemelyje stovi priesaiką duodanti mergiotė. Kas ji ir kieno ji – nepasisakė. Bet žavi.

Netoli tų pačių Teismo rūmų [Court of Justice of the European Union], kur yra kreivasis pimpalas, stovi viena įspūdingiausių skulptūrų – čekų menininkės Magdalena Jetelovà didžiulė kėdė “Stuhl. Taip ir prašosi paliečiama, užlipama.

Šalia MUDAM esti dar keletas skulptūrų, kai kas šiuo metu tvarkoma, kai kas kaip tik instaliuojama. Pėvėzė “Large Hadron Collider” [rusų menininko Nikolay Polissky] lauke po biškį nyksta dėl klimato ir medžiagų.  Viena skulptūra dėl techninių aplinkybių numontuota ir tvarkoma. Bet galima pamatyti Fernando Sanchez Costilla biustą “Spanish king Philippe V, Duke of Luxembourg from 1700 to 1712”, kuris tarnauja kaip paukščių maitintojas [tiesa, dar neteko suprast, kokiu būdu]. Netoliese intymus pasiutusio belgo Wim Delvoye darbas “Trophy”. Europos aikštėje šalia Filharmonijos stovi trys suktuvai, kurių pavadinimo ir autoriaus rasti nepavyko.

Ir čia dar ne viskas. Keletą skulptūrų pražiopsojau, gal kažko dar ir nežinau. Bet su laiku papildysime ir publikuosime. Juk smagu, kai menas ir kūrybiškumas randa galimybes atsidurti bet kur, net ir tarp pilkų nuobodžių tik darbui skirtų biurokratinių pastatų.

One Comment

  1. brolis says:

    vienok, čia labiau Bažnytkalnis, nei Vyšniakalnis, jei DE teisingai suprantu ;)
    Kirch(e) – bažnyčia
    Kirsch(e) – vyšnia ;)

What do you think?

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.