Ryški Barselona
Mūsų laukia Karolina ir Baubas. Net jei kažkiek sugriaunam jų planus, net jei Baubas kaip visada užimtas gausiais darbais, o Karolina laksto paskui mažas kojytes, mes visada pasiruošę dar labiau apsunkinti tikrų draugų gyvenimą :]
Vilnius, oro uostas, skrydis, metro ir štai, mes jau ir Barselonoje, stuksename į fainuolių duris. O tada einame gerti kavos.
Žinoma, labai užknisti draugų mes nemėginam, tad susidarome planą ir judame kultūrintis. Pirmiausiai gražiomis šiltomis ir tiesiomis gatvėmis pasiekiame gotikinį rajoną ir apsilankome MACBA. Čia keletas gerų ir stiprių parodų, gal kartais ir ne visai vaikiškų.
Paroda „Pleas of Resistance“ apžvelgia daugiau nei dvidešimt penkerių metų menininko Carlos Motta kūrybinį kelią, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas kūnui ir seksualiniam politiniui pasipriešinimui. Ekspozicijoje ankstyvoji saviportretinė fotografija derinama su naujausiais videoperformansais ir instaliacijomis, kuriomis menininkas kritiškai kvestionuoja eurocentristinę istoriją, kolonijinį smurtą bei religinį paveldą.
Paroda „MACBA Collection: Prelude. Poetic Intention“ laužo įprastą muziejaus dramaturgiją, meno kūrinį iškeldama į centrą, veikia kaip bandymas išsivaduoti iš institucinių rėmų, pristatant meną kaip išsilaisvinančią jėgą. Didžiąją dalį ekspozicijos sudaro pastaraisiais metais įsigyti darbai, kurie derinami su senąja kolekcija bei naujai į muziejų patenkančiais kūriniais, taip formuojant pasakojimą, kuriame svarbią vietą, beje, užima ir Deimanto Narkevičiaus kūryba.
Po parodos su Baubais susitinkame prie jūros. Didžiulės bangos, trumpi smalltalk’ai ir mėgavimasis čia ir dabar.
Beje, Barselona visada prašosi fotografuojama, nes ji ryški ir geltona.
Apsilankome Aquarium Barcelona. Jame pirmą kartą buvom prieš daugel metų, kai nė vienas mūsų dar nebuvome apsivaikavę, o kai kas net ir dar nepažįstami buvo :]
Barselonos akvariumas yra vienas didžiausių ir svarbiausių Viduržemio jūros povandeninio pasaulio pažinimo centrų Europoje. Pagrindinė jo atrakcija – milžiniškas okeanariumas su 80 metrų ilgio permatomu tuneliu, kuriuo eidami visi gali iš arti stebėti virš galvų plaukiojančius ryklius, rajas bei tūkstančius kitų žuvų. Iš viso akvariume gyvena apie 11 000 jūrų gyvūnų. Va.
Vykstame į kitą solidų ir rimtą muziejų – Paradox Museum Barcelona. Tai 2023 m. duris atvėrusi interaktyvi erdvė pačiame Barselonos centre, skirta optinėms iliuzijoms ir žmogaus pojūčių apgaulėms patirti. Muziejuje pristatoma daugiau nei 70 eksponatų, apjungiančių mokslą, meną bei psichologiją ir kviečiančių lankytojus išsidirbinėti, fotografuotis ir instagramintis.
Vaikus nusprendžiame supažindinti su Antoni Gaudi, o Casa Batlló juk yra vienas ryškiausių Gaudí modernizmo šedevrų Barselonoje. Nesu tikras ar merginos pastebėjo, kaip architektas organiškomis, banguotomis formomis bei spalvinga „trencadís“ mozaika sukūrė šį namą, kaip “kaulais” sutvirtino palėpę, bet mudu su Alwyda mielai jame pasivaikščiojome dar kartą. Merginoms turbūt didesnį įspūdį padarė atnaujintoje rūsio patalpoje rodomos visą patalpą apimančios vizualizacijos :]
Bet kas joms tikrai patiko, tai – “White Rabbit – The Off Museum” – viena naujausių ir unikaliausių Barselonos kultūrinių erdvių, kurią parekomendavo mums Karolina. Tai dar vienas interaktyvus, žaismingas muziejus, skirtas tyrinėti Barselonos kultūrą per dešimt skirtingų instaliacijų, kurias sukūrė žymūs vietos menininkai, kaip kad La Fura dels Baus ar Tvboy. Lankytojai čia kviečiami „šokti į triušio olą“ ir pasinerti į siurrealistinį pasaulį, kuriame per meną, technologijas ir dizainą atgyja miesto legendos, tradicijos ir gatvės menas. Daug geriau nei tradiciniai iliuzijų muziejai.
Grįžtame namo pas Baubus, pailsime ir kitą dieną vėl judame tyrinėti šį nuostabų miestą.
Dieną pradedame nuo CCCB (Centre de Cultura Contemporània de Barcelona) – vienas svarbiausių Barselonos kultūros centrų, įsikūręs gyvybingame El Raval rajone, buvusiuose labdaros namuose (Casa de Caritat). Tai nėra tradicinis muziejus su nuolatine kolekcija, o erdvė, skirta šiuolaikinio miesto kultūrai, diskusijoms ir tarpdisciplininiams projektams, jungiantiems meną, mokslą bei technologijas. Paroda „Amazonija. Protėvių ateitis“ (Amazons. The Ancestral Future) labiausiai sudomina Gabiją, tad sužiūrime ją gan ilgai ir išsamiai. Ne keista, kelionė po didžiausią pasaulio tropinę ekosistemą Amazoniją negali būti greita – ekspozicija atsisako folklorinio požiūrio ir vietoj to suteikia balsą daugiau nei 400 čiabuvių tautų, kurios per meną, mokslą ir aktyvizmą siūlo tvaresnius santykius su gamta. Didelė, puiki ir užkabinanti paroda.
Grįžtame prie Barcelonetos. Sunku susilaikyti ir neįmerkti dar kartą kojų, kai oras toks malonus.
Norint vaikams parodyti Barseloną, būtina prasivažiuoti Telefèric del Port (lynų keltuvu). Tai viena istoriškiausių ir vaizdingiausių transporto priemonių Barselonoje, sujungianti pajūrio rajoną Barceloneta su Montjuïc kalnu. Eilė į 78 metrų aukščio geležinį bokštą trumpa, tad pasikabinam ant lyno ir beveik 10 minučių grožimės Barselonos panoramomis, kol pasiekiame Montjuic kalną.
Čia aplankome Joan Miró muziejų (Fundació Joan Miró). Merginoms Miro didžiulio įspūdžio nedaro, tad vieną globot apsiima Alwyda, o kita ieško fainiausių taškų ir taškiukų. O jų 1975 m. atidarytame muziejuje visa gausybė – čia gi saugoma daugiau nei 14 000 kūrinių [apie 220 paveikslų, 180 skulptūrų ir milžiniškas 8 000 piešinių archyvas]. Apžiūrime visą J. Miró kūrybą, pasimėgaujame puikia laikina paroda, nuostabia pastato architektūra [arch. Josep Lluís Sert] ir pasidarome mažą fotosesiją.
Meno erdvėje La Capella paroda pavadinimu „Caca banal“ [“Banalus mėšlas”, o ją lydėjęs renginių ciklas vadinosi „Shitpodcast“] analizavo, kaip skaitmeninės šiukšlės, ironija ir beprasmis turinys tampa nauja komunikacijos forma.
Štai taip mes ir baigėm savo vizitą, pasveikinę savimi Karoliną. Gal ir nelabai sugebėjom juos prablaškyti, bet patys šiame mieste jaučiames labai smagiai. O tie kvartalai ir gatvelės, tarsi urbanistinis tinklas, kuris pagauna ir nepaleidžia….
What do you think?