
Tokios įspūdingos pūgos, kurią gavome tik atvykę į Palangą, senokai jau esame gavę mudu su Alwyda, o merginoms tai gal net ir pirmas kartas toks. Kai ir baisu, ir be protiškai gražu. Buvo “seubingai žavu” :]
Šeštadienis buvo ramesnis. Bent jau dienos metu gavome daug malonesnį ir paprastesnį orą. Apsilankėme Antano Mončio meno muziejuje, kur eksponuojama Arturo Valiaugos personalinė fotografijos paroda „Tarp krantų“. Smagu buvo pastebėti, kad pirmą kartą dalis šio fotografo darbų buvo pamatyta Liuksemburge, berods Casino galerijoje.
Einame link Jūros, kur sutinkame Tomą, Rūtą, Mildą ir šaltą jūrinį vėją.
Sekmadienis nustebina dar vieną pūga, kuri šį kartą mus užklumpa ant jūros kranto. Dangus susimaišo su smėlingu krantu ir ledine jūra, vaizdas ištirpsta ir tesimato vos kelios dešimtys metrų į visas puses. Žiemą ant jūros kranto būti ilgai yra sunkus darbas, bet kasmet nudžiugina sielą ir išvalo smegenus.
What do you think?