Turint ilgąjį savaitgalį, užsinorėta kažkurion pusėn pasiduoti. Nuspręsta skirti dėmesio miestui, kurį keletą kartų pravažiavom nesustodami, bet kuris vertas sustojimo – Bazeliui.
2009.10.31
Pakeliui į Bazelį sustojome Prancūzijos Alzaso regiono ‘rumšiškėse’ – Ecomusee d’Alsace. Virš 50 namų, pastatų ir kitokių objektų turintis muziejus-kaimas neatrodė toks įspūdingas kaip Šveicarijos Ballenberg ar net kaip erdvesnės bei tvarkingesnės lietuviškos Rumšiškės, tačiau įdomus, tankiai apstatytas ir turtingas.
Atvykus į Bazelį pirmiausia susiradome viešbutuką, kuris beje yra vos 50 metrų nuo sienos, Prancūzijos miestuke Saint Louis. Jausmas buvo keistas, kai keletą dienų vaikščiojom pėsčiom į Šveicariją ir atgal į Prancūziją :]
Bazelio tądien matėm pakankamai daug, nors anksti temo ir teko apgailestaut, jog miestas gan menkai apšviestas. Pasisupome 60 metrų žiede, aplankėme katedrą, apžvelgėme miestą, stebėjome architektūrą ir visose skveruose ar aikštėse išstatytus atrakcionus, pasivaikščiojome krantine ir parpėdinome į Prancūziją :]
2009.11.01
Bazelis, įsitaisęs ant Rhine upės kranto, besiribojantis ir su Prancūzija, ir su Vokietija, jau nuo seno turi rimtą rolę šiame pasaulyje. Gal tik pradžioj atliko pagalbinę-gynybinę rolę romėnų miestui Augusta Raurica, kurioje lankėmes šių metų vasarą, tačiau vėliau pastačius pilį bei tiltą per upę, miestas ėmė augti ir galų gale tapo reikšmingesnis nei minėtasis romėninis miestas Augusta Raurica. Istorijai besikeičiant, Bazelis atsidavė vokiečių įtakon ir jau 1019 metais pilies vietoje pradėta statyti katedra Munster, o 1226 metais pastatytas ir naujas tvirtas tiltas per Rhine upę, dar labiau sustiprinęs šio miesto pozicijas artimiausių miestų fone.
Šiais laikais Bazelyje galima rasti labai daug viduramžių gyvenamųjų pastatų, gynybinius miesto bokštus, sienas, ypatingai gražią rotušę, gan susipainiojusį ir kalvotą senamiestį, daug muziejų ir zoologijos sodą. Pastarajame, Bazelio Zoologijos sode, kuris veikia nuo 1874 metų ir yra seniausias Šveicarijos zoosodas, įsitaisęs pačiame mieste, netoli senamiesčio, praleidom beveik pusę dienos :].
Dienos pabaigai beliko rasti kur papietauti ir ramiai vaikščiojant suvirškinti maistą ir įspūdžius.
2009.11.02
Lapkričio antroji mus pasitiko šlapiu oru ir klastinga saule (ji dažniausiai šviesdavo tada, kai mes važiuodavome, bet išlipus…)
Pirmiausiai apsilankėme netoli Bazelio esančiame Dornach miestelyje, kur norėjome pamatyti keistą antroposofijos visuomenės Goetheanum ‘irštvą’. Didžiulis netaisyklingos formos ir neturintis aštrių kampų pastatas stovi labai gražioje vietoje su puikiu vaizdu į apylinkes bei apsuptas panašios stilistikos gyvenamųjų namų (p.s. jūsų dėmesiui muzikinė grupė Goetheanum iš Vilniaus).
Dar piečiau nuo Bazelio mus domino mielas viduramžiškas miestukas St.Ursane, kuris net lietui pliaupiant atrodė labai žavus ir įtraukiantis.
Atgal į Liuksemburgą kelias ėjo per Vogėzų kalnyno šlaitus, kur vynuogynai spalvoti ir fantastiškai gražūs, kur miesteliai simpatiški ir vynu nulaistyti, kur kiekviename kaime gali rasti vyno darytojus (ar bent gerėjus :).
Paskutinį sustojimą padarėme netoli šių vynuogynų esančiame Selestat‘e, turinčiame romaninę Sainte-Foy bažnyčią, gotikinę St. George’s bažnyčią bei Humanistų biblioteką, kurioje yra vertingų viduramžių raštų.
What do you think?