Mano (Skr) tėvukai, kaip ir mudu su Alwyda, pakeliauti irgi mėgsta. Šįkart ir aš patekau į jų mašiną vardu Clio ir sudalyvavau jų kelionėje. Mama pageidavo pamatyti Anykščius, tad sėdome ir paspaudėme gilyn į Aukštaitiją. Pro Jonavą, pro Ukmergę, šalia Šventosios upės…
Pasiekę Kavarską, gražiu akmenimis grįstu keliu pasukome iki Kurklių, kur apžiūrėjome klasicizmo atstovę – medinę bažnyčią.
Kavarsko hidro elektrinė ir Šventosios vanduo, po gausių liūčių gerokai purvinas ir rudas.
Vetygalos atodanga, lengva randama ir gražiai atvira.
Mažasis Puntuko brolis, kuris gal ir neatrodytų toks mažas, jei nebūtų pasislėpęs po žeme.
Šv.Mato bažnyčia – aukščiausia Lietuvoje bažnyčia, siekianti 79 metrus (Kauno Prisikėlimo bažnyčia – 70 m.)
Siaurukas yra buvusi ir būsima pasivažinėjimo priemonė, kuria ateityje būtinai reikės pasinaudoti. Siaurukas – taip visų meiliai vadinamas Aukštaitijos siaurasis geležinkelis – unikalus muziejus po atviru dangumi skaičiuoja 111-uosius metus. Jis pradėjo veikti 1899 metais.
Puntukas. Vieta, kurioje rodos visi buvę. Ir visi buvę dar kaip moksleiviai.
Laimės žiburys, kuriame palaidotas Jonas Biliūnas. Vaikystėje šis kalnas tikrai buvo didesnis :]
Troškūnuose Algimanto apygardos partizanams skirtas paminklas.
Troškūnų bažnyčia ir netoliese esantis vienuolynas. Pasivaikščioję nusprendėme traukt jau link namų. Bet pakeliui užtikome įspūdingai didžiulį ir gražų Raguvėlės dvarą. Neįtikėtinai didingas ansamblis ir erdvus dvaras, valdomas Komarų, kurie Lietuvoje gyvena jau nuo XV amžiaus vidurio. Į pastatų kompleksą įeina spirito varykla, koplytėlė, svirnai, malūnas, žirgynas ir kt. Taip pat per upę nutiestas vadinamasis „beždžionių“ tiltas.
Štai taip su tėvukais pamatėm gražaus ir savo krašto. Pasiutiškai dar daug visko pamatyti reikia…
What do you think?