Puikus oras, puikus Lietuvos kelių atlasas, puiki nuotaika pakeliauti. Tikslas – Siesikų pilis-dvaras ir visa kas pakeliui, šalia ir aplinkui.
Kelias Jonava-Ukmergė turtingas baltais klasicistinio stiliaus pastatukais, kurie pastatyti keliautojams tarp Varšuvos ir Peterburgo.
Iki XVII a. susisiekimo sistema Lietuvoje nebuvo išvystyta, keliai prasti. Situacija pasikeitė XVIII a. pabaigoje, Lietuvai tapus Rusijos imperijos sudėtine dalimi (privatus paštas ir visa sistema perėjo į valstybines letenas). Susisiekimas pagerėjo pirmoje XIX a. pusėje, kai per Lietuvą pradėjo tiesti kelius su skalda ir žvyru – kieta danga. Pirmasis toks traktas Lietuvos teritorijoje nutiestas 1830 – 1860 metais. Jis turėjo didelę valstybinę ir ekonominę reikšmę, jungė Peterburgą su Varšuva ir ėjo per Daugpilį, Zarasus, Uteną, Ukmergę, Kauną, Marijampolę, Kalvariją, Suvalkus su atšaka nuo Marijampolės per Vilkaviškį, Kybartus į Karaliaučių. Važiuojant traktu reikėjo mokėti po 3 kapeikas už varstą.
193 varstų (202 kilometrai) trakto Daugpilis – Kaunas nutiesimas kainavo 1 milijoną 225 tūkstančius rublių
Pageležių arklių pašto stotis, Bernotiškių kelio sargybinė.ir Laibiškių smuklė.
Parengti Daugpilio – Kauno trakto pakelės pastatų pavyzdinių projektų modifikuotus variantus ir nustatyti statybos vietas buvo pavesta Lenkijos karalystės generaliniam statybininkui, architektui, profesoriui Vaclovui Ričeliui (1794 – 1872). Per aštuonis 1832 metų mėnesius šis architektas ne tik parinko vietas pašto stotims ir kitiems pakelės pastatams, bet ir padarė dešimt pašto stočių kompleksų, užkardų projektų modifikuotų variantų. Stočių administracinių ir gyvenamųjų namų pagrindiniams fasadams architektas suteikė originalumo – pritaikė prieangio tipo portikus, primenančius kaimo trobų prieangius (gonkas). Ūkiniams trobesiams naudojo akmens, tinko ir skaldos mozaiką, tuo metu plitusią Lietuvos romantizmo civilinėje ir kulto pastatų architektūroje.
Pašto stočių kompleksai buvo svarbiausi traktų pakelių vizualiniai akcentai. Jie statyti maždaug kas dvi, rečiau kas trys rusų mylios (rusų mylia – 7 varstos arba 7,467 kilometro). Tai priklausė nuo atstumų, pakelėse buvusių didesnių gyvenviečių ir nuo svarbesnių kelių sankryžų. Pašto stotys atlikdavo kelias funkcijas: tai buvo pašto tarnybos, arklių keitimo pastatai, neretai su viešbučiais ir užkandinėmis aukšto rango pareigūnams.
Pašto stočių, užkardų, apeivių namų, karčiamų planai, tūriai, proporcijos ir generaliniai planai yra panašūs. Tačiau skirtingai modifikuotos pastatų architektūros detalės rodo, kad siekta prisitaikyti prie regiono.
Pakeliui sustojome prie niekur neįtrauktos ir neaprašytos Laibiškių dvaro sodyba, visai netoli Laibiškių smuklės, kitoj kelio pusėje.
Prie Žalgirių kaimo ir Deltuvos kapinių yra istorinė įvykių vieta – 1998 m. Rusijos ir Prancūzijos kariuomenių mūšiui atminti buvo pastatytas Prancūzijos ir Rusijos vėliavų spalvomis išmargintas obeliskas (projekto autorius G. Karvelis). Įrašas akmenyje primena „Šiame lauke 1812-06-28 susirėmė prancūzų ir rusų kariuomenių korpusai“.
Deltuvos Švč. Trejybės bažnyčia, tradiciškai uždaryta.
Kitame Deltuvos kampe yra dar vienas įdomus architektūros objektas – tai vienos pirmųjų Lietuvoje evangelikų–reformatų bažnyčios liekanos. Deltuvos evangelikų–reformatų (kalvinistų) bažnyčios statybos data nėra žinoma. Manoma, kad ši bažnyčia įsteigta prieš 1570 m. ir veikė iki Pirmojo pasaulinio karo.
1919 m. bažnyčia buvo nuniokota bolševikų. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje bažnyčioje buvo įsikūrę vokiečių kareiviai. 1944 m. bažnyčios bokštas vokiečių buvo susprogdintas. Pastatas smarkiai nukentėjo, vėliau be priežiūros sunyko. Šiuo metu išlikę tik sienos ir bokšto fragmentai.
Kelyje spalvų suteikė rapsų laukai
Ir pagaliau pasiektas ir pirmą kartą aplankytas Siesikų dvaras-pilis, šiuo metu lėtai ir tingiai tvarkomas.
Siesikų dvaras – XVI amžiaus rezidencinė pilis netoli Siesikų, ant Siesikų ežero kranto. Siesikų dvaro sodybą sudaro 6 pastatai: rūmai, akademija, spirito varykla, svirnas, paukštidė, kumetynas ir parkas. Pilis yra vienas iš nedaugelio Lietuvoje nuo Renesanso epochos išlikusių statinių.
Siesikuose 1928 m. aikštėje prie bažnyčios buvo pastatytas Laisvės paminklas. Paminklą sudaro pagrindas, aukštas postamentas ir ant jo stovinti sparnuotos moters statula, simbolizuojanti pergalę, laisvę, išganymą. 1930 m. Siesikus aplankė prezidentas Antanas Smetona ir prie Laisvės paminklo pasodino ąžuolą. 1951 m. Ukmergės apskrities valdžios nurodymu paminklas buvo nugriautas ir užkastas. 1989 m. – pastatyta paminklo kopija (skulptorius Viktoras Žentelis). Paminklo papėdėje paliktos 1951 m. nugriauto paminklo liekanos.
Siesikų Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia
A.Smetonos sodintas ąžuolas. 1930-aisiais, per Škaplerinės atlaidus, prezidentas A. Smetona ąžuolą pasodino Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto 500-ųjų mirties metinių proga. Nuotraukų, liudijančių šį įvykį, deja, nėra. O vienintelis žmogus, dar menantis tą dieną, – 104 metų Antanas Jakštas.
Užulėnio (Lėno) dvaras. Tiesą sakant, nelabai dvaras. Tiesiog A.Smetonos vardo pradžios mokykla, pastatyta 1936 m. Ji išaugo paties Prezidento rūpesčiu kaip dovana gimtinei. Mokykla tebeveikia ir dabar.
A.Smetonos gimtinė. 1999 metais Prezidento gimtinėje, Užulėnio kaime, buvo įrengtas jo tėviškės sodybos maketas, kokia ji buvo XX a. Šiuo metu čia galima pamatyti išlietus pamatus, kur kadaise stovėjo A.Smetonos sodybos pastatai. Autentiškas išliko tik šulinys.
Užugirio dvaras, priklausęs A.Smetonai. Anksčiau (XVIII-XIX a.) dvaro teritorija priklausė Radviloms. Užulėnis – Lietuvos prezidento A. Smetonos ( 1874-1944 ) tėviškė. Prezidentui palankūs valstybės veikėjai, iš valdininkų ir verslininkų surinkę lėšų, 1938 m. Užulėnyje nupirko ūkį, pastatė rūmus ir padovanojo A. Smetonai jo 60 – mečio proga. Rūmai buvo pastatydinti šalia Lėno ežero.
Dvaro teritorijoje pristatyta daug įvairiausių pastatų, kurie savu laiku ir A.Smetonos pageidavimu turėjo būti žemės ūkio mokykla. Sovietmečiu čia veikė ligoninė. Dabar viskas apleista (gal tik pagrindinis dvaras išlaikytas gerai) ir laukia europinių pinigų rekonstrukcijoms ir pritaikymui turizmo reikmėms. Šalia dvaro buvo įkurtas nedidelis mišraus stiliaus parkas su geometrinio išplanavimo rūmų teritorija ir šalia ežero prisiglaudusia peizažine dalimi. Link rūmų veda puošni karpotųjų beržų alėja
Lėno Šv. Antano Paduviečio bažnyčia stovi Lėno kaime, Lėno ežero rytiniame krante. Paprasta, aiški ir be didesnių stilistinių išsidirbinėjimų.
Mikėnų vėjo malūnas
Vadokliuose esantis paminklas Vyčio apygardos partizanų atminimui.
Vadoklių Švč. Jėzaus Širdies parapija. Tai dar viena vieta, kur galima išgirsti per Velykas būgnus. Reiktų kada tai patirti :]
Ramygaloje vyko pernai išgarsėjęs ožkų grožio karalienės rinkimai. Deja, atvažiavome per vėlai, pamatėme nedaug, o ir apskritai Ramygalą teko palikt gan skubiai, bo laikas spaudė važiuoti namo.
Apie 80 km ir Kaunas buvo pasiektas sėkmingai. Planuose kiti Lietuvos kampeliai, kiti vaizdai ir kiti objektai.
What do you think?