2011 menai Lietuvoje [gegu-gruo]
2011.05.06
VDU veikiančioje “101 galerijoje” apžiūrėta studentų paroda.
Visgi didžiausią įspūdį palieka už galerijos ribų esantis Os Gemeos grafiti žmogiukas :]
2011.05.17
Kartais kultūra tvyro ore tol, kol į jos erdvę nepradeda rinktis kultūrai atstovaujantys žmonės.
Be abejo taip nėra, jog kultūros žmonės (tiek iš meno pusės, tiek iš politikos pusės), turintys būti pavyzdžiu visuomenei, ima ir sugadina ore tvyrantį kvapą. Bet dažnai, net per dažnai, vietoje reikalingų žodžių tesigirdi vargani pirstelėjimai…
Susitikime su menininkais ir kultūrą atstovaujančiais žmonėmis dalyvavo šie Savivaldybės atstovai: Povilas Mačiulis (Mero pavaduotojas), Raimundas Miladauskas (Administracijos direktoriaus pavaduotojas kultūrai), Virginijus Mažeika (Švietimo ir kultūros departamento vedėjas), Sigitas Šliažas (Kultūros skyriaus vedėjas), Aušrys Kriščiūnas (Kultūros, bendruomenių ir savivaldos plėtojimo komiteto pirmininkas), kiti komiteto nariai Simonas Kairys, Marijus Panceris, Ona Nijolė Rudgalvienė, Petras Bingelis bei kiti…
2011.05.20-21
Hanza dienose t.y. beveik naktyse pasiklausėm dviejų rimtų ir vertingų grupių. Penktadienį užkabinome vyrukus iš Latvijos Auli, šeštadienio naktį – legendinius vokiečius Corvus Corax.
Tiesą sakant, nors Corvus Corax ir yra legenda, ir groja labai smagiai, ausiai mielesni buvo stiprūs, galingi ir labai vyriški Auli.
2011.05.31
Taip jau gavosis, kad šį antradienį aplankėme tris fotografijos parodas. Pirmoji jų PramProjekto pastate. Nuo kovo mėnesio „Ūkio banko investicinės grupės“ patalpose, I-ojo aukšto fojė (Donelaičio g. 60), veikia graži ir į akį krentanti Vytauto Pletkaus fotografijų paroda „Tiltai”. Tiltai, kurie sutinkame Kaune. Gražiame paslaptingame rūke, bet aiškių ir tvirtų formų bei linijų, su mažais ir vos pastebimais akcentais..
Per Laisvės alėją patraukę link senamiesčio užtikom antrą parodą.
Istorinės Prezidentūros kiemelyje veikia nauja archyvinių nuotraukų ekspozicija „Olimpinis Kaunas: Lietuvos tautinė olimpiada 1938 m.“. Ji skirta 1938 m. Lietuvos tautinei olimpiadai – viso pasaulio lietuvių sporto žaidynėms, kurioje dalyvavo daugiau kaip 2000 lietuvių sportininkų iš įvairių pasaulio šalių. Pirmoji Tautinė olimpiada vyko laikinojoje sostinėje Kaune, jos tikslas buvo pajusti ir pademonstruoti lietuvių tautos vienybę.
Peržiūrėję šias po atviru dangumi eksponuojamus fotografijas, patraukėme į senamiestyje esančią Kauno Fotografijos galeriją. Joje Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šešėliuose”, specialiai pritaikyta Kaune prabėgusioms Hanza dienoms.
Buvo smagu ir kažkiek liūdna vėl pamatyti mūsų lankytas vietas, Lietuvos žemes…
2011.06.02
Taip jau yra, kad aš (Skrandis) velniškai užsikabinęs už Stasio Eidrigevičiaus kūrybos ir stengiuos kuo dažniau jį pamatyti ar kaip kitaip jo kūryba pasidžiaugti.
Tad radus tinkamą laiką, mudu patraukėme Vilniop į NDG, kur susitikę su Ugniumi ir Giedriumi, kuris ten dirba, apžiūrėjome parodą.
O ji (“Veidas ant kaukės“), kaip ir dažniausiai neplakatinėje S.Eidrigevičiaus kūryboje, gerokai liūdna ir melancholiška, kartais net graudi ar žiauri. Nes tos paprastos kaukių ir personažų akutės išties velniškai yra giliai tamsios ir nepasiekiamai liūdnos…
2011.06.02
Laisvės alėjoje vykstantis nemokamų renginių ciklas “Einam Kaunas“”Romuvos pasaže” pakvietė į AVASPO (Audio Visual Asp of Poetry) koncertą. Kadangi per Centras11pavasaris nelabai pavyko įsijausti į jų pasirodymą, šį kartą džiaugiaus antra galimybe, o Alwyda pirma proga juos pamatyti.
Publika prie Romuvos pasažo buvo keistai mažai pažįstama – vos vienas kitas veidas žinomas.
Visgi, atėjome Avaspo pasiklausyti ir pamatyti, tad ausis ištempę, akis išplėtę stebėjome kas vyksta ant “einam” scenos. Tenka pripažinti, “Centre” jie skambėjo geriau ir taikliau, kad ir kaip mažai juos ten spėjau nužiūrėti.
2011.06.07
Kauno evangelikų liuteronų bažnyčioje Pažaislio festivalio dėka siautėjo du slavai – Mark Drobinsky (violončelė, Prancūzija) ir jaunasis Vladislav Pligovka (bajanas, Baltarusija). Smagiai, lengvai ir gerai.
Publika išreikalavo keturių bisų, nors būtų užtekę ir vieno-dviejų :] Nors tiesą sakant, grojo labai gražiai ir buvo verti plojimų.
2011.06.09
Atšokus Vilniop ir prie Lukiškių aikštės susitikę su Kristina, aplankėme “Geriausių praėjusių metų pasaulio spaudos darbų” parodą. Paryžiuje, Maskvoje, Tokijuje ir kitose sostinėse eksponuojamus geriausius praėjusių metų spaudos fotografijos darbus galima pamatyti Vilniuje iki Liepos 6 dienos.
Būtina paminėti ir net pabrėžti, kad žiūrėti į spaudos fotografų darbus nėra smagu. Palieka neskanumą burnoj, nes kaip ir didžioji Lietuvos spaudos dalis, taip ir ekspozicijos didžioji dalis yra apie karus, nelaimes ir mirtis. Lyg fotografai ir žiniasklaida nesugebėtų išlipti iš mėšlo ir pamatyti pasaulyje kažko pozityvaus, kažko malonaus ir kažko gražaus. Nebereikia popso, užtenka ir kasdienybės. Nors jei jų (žiniasklaidos) tokia kasdienybė, tokia aplinka, tokia šeima, tai gal ir nekeista…
Viena kita foto džiugina savo istorijomis, kaip kad dviejų simpatiškų moteriškaičių, savo kaimuose užsiiminėjančių visuomenine veikla.
2011.06.09
Kokia spauda, tokia ir foto
Buvusiame Mulen Ruže, dabar Menų laboratorijoje Propaganda vyko Theodor Bastard koncertas. Tai viena įdomiausių grupių iš Rusijos, kurią pamatyti Lietuvoje jau buvo ne viena proga. Tačiau šis kartas neabejotinai pats įspūdingiausias. Bet apie viską iš eilės.
Sceną apšildė youtubinės žvaigždutės Mantas ir Kamilė. Kreizovas, akustinisis skambesys, kažkoks eksperimentas su muzika ir poezija. Kažkuom priminė mešką, zuikį ir vilką :]
Spanxti buvo antrieji sąraše ir skambėjo labai fainai. Viskas buvo išties galingai, smagiai ir užvedančiai. Gal tik vokalistė Ingulė per daug bandė pespaust su savo balsu, kas kartais primindavo labiau rėkimą nei dainavimą :]
Na ir pagrindiniai THEODOR BASTARD. Teko juos jau matyti gyvai grojančius, bet tokio įspūdžio kaip šįkart jie tada tikrai nepaliko. Dabar nuo pat pradžios, nuo pirmo suskambėjimo, nuo intro gabalo įtraukė ir išlaikė iki pat paskutinio gabalo, iki pat “atsiprašymo”, kad jie nebeturi ką groti, kad daugiau nežino ką dar atlikti publikai. Tobulai suskambėjęs vokalas, “blogiukas” backvokalas, būgnai, klavišai, gitara, taiklus video, kiekvienam gabalui tinkantis, puikiai kūrinius papildantis…
2011.06.17
Kaune prieš savaitę prasidėjo meno festivalis “Kaunas mene“, kuriame sudaromos galimybės susipažinti su retai Kaune matomais menininkas iš tolimų kraštų (Jungtinių Arabų Emyratų, Mozambiko, Pietų Korėjos) bei labiau pasiekiamais Portugalijos, Šveicarijos, Vokietijos ar Lietuvos menininkais. Festivalis tankiai apraizgęs senamiestį nepyktibiškai priverčia apsilankyti skirtingose erdvėse vienu ėjimu.
Kadangi “Kaunas mene” organizuojamas galerijos Meno parkas, žygį pradėjome būtent nuo šios galerijos. Erdvėse demonstruojami Raphaël Cuomo / Maria Iorio (Italija) filmai „Sudeuropa“, „Vertėjas“ (pastarasis sudomino labiausiai ir buvo peržiūrėtas), nelabai supranatamas ir nelabai jau interaktyvus Tado Vosyliaus projektavimas „Ir siena“ („And scene“) bei nekabinanti ir jokio įspūdžio nedaranti Aurimo Švedo videoinstaliacija „Kultūros namai“.
Ryšių istorijos muziejuje radome parodą “Albanijos šiuolaikinis menas”, kurią pristato lenkų galerija „Galeria Miejska BWA Bydgoszcz”. Ne daug darbų, dar mažiau išskirtinių darbų. Gal tik tai, ką matote fotografijose.
Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje salę apstatčiusi pašto dėžutėmis savo kūrybą pristato Kristina Norvilaitė. Jos ekspozicija „Parašyk man laišką“ būtų labiau tikęs Ryšių istorijos muziejui, na bet buvo smagu parašyti laišką ir iš Medicinos muziejaus. Darbai kiek primena garsiuosius jonučius ir nomedas, bet žiūrisi maloniai ir jaukiai.
Galerijoje „MJ Studija“, kurioje lankytis teko pirmą kartą, apžiūrėjome vienos autorės darbą – Laisvydės Šalčiūtės „Nepakankama nekaltybė“.
Visgi įdomiausia buvo pasiblaškyti po Kauno fotografijos galeriją, kurioje Pietų Korėjos šiuolaikinio meno darbus gan tankiai pristatė Vakarų Vokietijos dailininkų sąjunga.
2011.06.17
Zyplių dvare vyko Pažaislio muzikos festivalio koncertas “Mefistofelio kerai“. Zyplių dvaras pamėgtas tautodailininkų, dailininkų ir kitų menų atstovų, todėl visuose kampuose jaučiamas meno dalyvavimas šio dvaro gyvenime.
Dvare publika rinkosi tingiai, bet salė buvo pilnut pilnutėlė. Žmonės atvyko iš Šakių pusės, iš Jurbarko, iš dar kažkur. Ji atrodė išties kitaip, bet kartu žaviai. Nors koncerto laikas atrodė netinkamas kauniečiams (koncerto pradžia buvo 18:00), užpildyta erdvė davė savo atsakymą – besidominčių muzika žmonių yra daug visur, tereikia progos jai susirinkti ir šis koncertas skirtas būtent jiems.
Wolfgang Amadeus Mozart, Gioachino Rossini, Charles Gounod, Arrigo Boito, Anton Rubinstein, Modest Musorgskij, Camille Saint-Saens muziką atliko styginių grupė BASS ARCO ir jaunasis solistas Liudas Mikalauskas. Buvo gražu, buvo gerai, bet kažko pritrūko, kad pajusti Mefistofelį kerint…
2011.07.02
Kultūringas šeštadienis
Siekis kartą per savaitę apsilankyti bent viename Kauno muziejuje vėl atgaivintas (savaitę nebuvom Kaune, tad nesijaučiam nusidėję prieš savo planą). Muziejų, galerijų, meno centrų Kaune esti virš 50, tad veiklos užteks ilgam…
Bet pradžiai apsilankėme Prisikėlimo bažnyčioje, pažiūrėt ar bažnyčios neišdarkė skoningo minimalizmo nepakenčiantys žmogeliukai. Naujai pakabintas Nukryžiuotasis nuteikė optimistiškai – bažnyčia dar kurį laiką išliks ypatingai graži ir subtili.
Funikulieriuje apsilankėme “F galerijoje”, kurioje veikia konkurso KAUNAS PHOTO STAR 2010 dalyvės, JAV fotografės Lydios Panas paroda. Joje rodomi darbai iš serijų „Abelio žymė“ ir „Palaima“, subtiliai kalbantys apie žmogiškų santykių, prigimties problemas. Fotografijos niekuom nestebinančios, bet visgi akį kabinančios. Ir maloniai tyrinėjamos, ir įsižiūromos.
Nusileidę Aušros gatvės laiptukais, nupėdinome iki M.Žilinsko dailės galerijos, kurioje veikia vieno mėgstamiausio mano menininko A.Švėgždos kūrybos paroda. Medityvi, maištaujanti, giliai lietuviška, šiek tiek japoniška. Ir intymi. Dėl laiškų, dėl galimybės prisiliesti prie šio žmogaus pasiutiškai gražių darbų.
Puikaus menininko puiki paroda, kurią galite pamatyti iki Liepos mėnesio pabaigos. Parodos negadina net tragiškas apšvietimas ar nuvalkiota aplinka…
Trečiame aukšte vykusios italų menininko E. Molinari fotografijos paroda buvo verta Palangos “menininkų”, stovinčių Vytauto ir Basanavičiaus gatvės sankryžoje…
2011.07.15
Istorinėje prezidentūroje apžiūrėjome parodą „Po raudonąja žvaigžde: Lietuvos dailė 1940–1941 m.“, kuri skirta Lietuvos okupacijos 70-mečio sukakčiai paminėti.
Parodoje pirmą kartą eksponuojami dailės kūriniai, tarnavę sovietų ideologijos sklaidai ir režimo įtvirtinimui Lietuvoje. Gal ne visai to tikėjomės, bet paroda gera ir verta dėmesio.
Šiek tiek apie rūmus: 1919 m. vasaros pabaigoje į rūmus persikrausčius valstybės vadovui, jie liko Prezidento rezidencija iki 1940 m. birželio 15 d. sovietų okupacijos. Šiame pastate rezidavo visi trys ano meto Lietuvos Respublikos Prezidentai: Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius.
2011.07.22
“Meno parko” galerija vasarą, rodos, minimalizuoja savo vidaus ekspozicijas ir apsiriboja video instaliacijom, video medžiaga ir peržiūrom. Darbai žiūromi, bet nekabinantys.
2011.07.22
Kauno rotušės aikštėje netikėtai sudalyvavome organizacijos “Žalias ir geras” akcijoje “Boružės diena“, kur kartu su vaikais ir su suvaikėjusiais suaugusiais pasigaminome boružių inkilėlius. Renginio organizatoriai siekė suorganizuoti unikalų, smagų ir kuo daugiau žmonių sutraukiantį renginį, kuriame gamintų buveines-inkilus boružėms ir laukinėms bitėms. Oficialiai inkilus gamino 415 žmonių ir buvo pagaminta daugiau kaip 900 įvairaus dydžio ir formų inkilų boružėms bei laukinėms bitėms. Vieną boružių namelių padovanojome Vilniaus gatvėje sutiktai Rūtos mamai Nijolei, kuri džiaugsmingai priėmė mūsų rankdarbį.
Beje, Lietuvoje žinomos 54 boružių rūšys. Ot taip va!
2011.08.22
1902–1903 metais Juodkantėje pastatyta raudonų plytų mokykla, tipiškas Rytų Prūsijai pastatas. 2003 metais čia įsikūrė Juodkrantės parodų namai. Dabar Juodkrantės parodų namai reorganizuoti į Liudviko Rėzos kultūros centrą.
Šiame kultūros centre parodų salėje veikė dailininkės Kristinos Norvilaitės grafikos darbų parodą „Paslapties švelnumas”. Matyta meno festivalyje “Kaunas mene” su paroda „Parašyk man laišką“, šį kartą autorė gerokai labiau akcentuoja kūrybą į ornamentiką, žiedus, lengvus elementus.
Centre nuolat veikia istorinė ekspozicija, skirta iškiliai šio krašto asmenybei – Martynui Liudvikui Rėzai ir Juodkrantės istorijai.
2011.09.02
Didžiausia Lietuvos akis į dangų – Molėtų astronomijos observatorija. Ji įsikūrusi Molėtų rajone ant Kaldinių kalvos (net 200 m virš jūros lygio) šalia mažo Kulionių kaimo.
Observatorijoje veikia trys teleskopai, iš kurių 1991 m. stojęs į rikiuotę 165 cm teleskopas reflektorius – didžiausias teleskopas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje šiaurinėje Europoje. Tuo tarpu mes žiūrėjome didžiausiu mėgėjišku 80 cm teleskopu.
Jei žvaigždžių gidas būtų mažiau plepėjęs (nors tai darė smagiai), būtume gal pamatę daugiau (nes po valandikės dangus ėmė slėptis už rūko). Visgi prisilietimas prie dangaus ir nesuvokiamų laiko, chemijos, fizikos ir atstumų stebuklo buvo vertas nemigos ir naktinio pasivažinėjimo. Dangaus meistrelis teigė, jog geriausia (nors ir šalčiausia) į žvaigždes žiūrėti žiemą, tad bus ir dublis II.
2011.09.04
Visą vasarą Kauno senamiestyje sekmadieniais jau antrus metus vyksta „Senamiesčio Balaganas“. Pernai pirmą kartą suorganizuotas sendaikčių turgus buvo įsikūręs Ryšių istorijos muziejus kiemelyje, o šiemet jis dar labiau pastebimas ir lankomas, tiesiog pačioje Rotušės aikštėje.
2011.09.04, 08, 18
Kaip ir kasmet, Mindaugas Kavaliauskas Kaune pristato fotografijos meną įvairiose meno vietose įvairiomis formomis. Šiemet sudalyvauti Kaunas photo gyvame veiksme nepavyko, bet planas apsilankyti visose parodose buvo. Deja, sekmadienis nedėkinga diena – neveikia ne tik verslo centrai, bet ir kai kurie kultūros centrai.
Tuo tarpu Kauno funikulierius ir Galerija F veikia kaip visada padoriu laiku. Tad pirmas užbėgimas buvo sėkmingas ir visai įdomus. Galerijoje Estijos menininkas Märten Kross ir paroda “Floating Dreams”(“Plaukiojančios svajonės”). Jauku, šilta ir gražu.
Nepatekus į Ūkio banko administracijos pastatą, Piloto redakciją, Kauno menininkų namus patraukėme toliau.
Kauno foto galerijoje veikė gera, kokybiška, bet kartu ir nebestebinanti fotografijos paroda – “Sovietų imperijos pėdsakai”. Eric Lusito didelio formato fotografijų serija apie Sovietų imperiją, buvusios santvarkos kultūrą ir jos žlugimą. Kauno pilyje veikė Kaunas Photo surinktų-įsigytų foto darbų paroda. Nyki tiek savo turiniu, tiek ekspozicijos išdėstymu.
2011.09.08
Eidami į miesto centrą, užbėgome į Ūkio banko administracijos pastatą, kuriame vyko paroda “Jauno žmogaus dilema”. Keletas įdomesnių, vienas nuobodus. Bet šiaip apsilankyti verta.
2011.09.18
Paroda “Pasaulio galingieji renkasi Kauno botanikos sode” apžiūrėta Kauno botanikos sode. Žaisminga reportažinė fotografija iš Slovakijos. Borut Peterlin “Gėlių galia”
2011.09.13
Kauno foto galerijoje Europos čempionato ir legendinės knygos “Kauno Žalgirio vyrai” perleidimo proga atidaryta Romualdo Raukausko ir Romualdas Požerskio nauja senų fotografijų „Legendiniai Žalgirio vyrai“
Kauno Žalgiris
2011.09.25
Saldžiai numiegoję visą naktelę ir rytą, mudu patraukėme kultūrintis ir ramiai apžiūrėti Kauno Bienalės parodas. Nusipirkę ‘maxi’ bilietą į visas parodas, pirmiausiai apsilankėme Kauno paveikslų galerijos ekspozicijoje.
Galvon krito Yinka Shonibare, MBE (UK) paslaptingi ir užsukantys video darbai “Odilė ir Odeta” ir “Kaukių balius“, bendras Kaune jau ne kartą matytų Otavio & Gustavo Pandolfo (OsGemeos) bei Margarida Leda Kanciukaitis ir Veronica Kanciukaitis Tagnoli (Brazil) darbas, žiurkių pakoreguotas Almyra Weigel kūrinys “Kaip spagečiai tapo laidu“. Tuo tarpu antroji erdvė (antrame galerijos aukšte) ir joje esantys ekspozicija pasirodė šiek tiek per saldi ir sentimentali, tad kažką išskirt nelabai ir norisi…
Kadangi apžiūrėtai parodai teko skirti daug daugiau laiko nei tikėjomes, mūsų pasivaikščiojimas po Bienalę gan greitai baigėsi. Nors M.Žilinsko galerija vos kelios minutės nuo Paveikslų galerijos, supratome, kad laiko antrai didžiulei parodai skirti nelabai yra iš kur (muziejus užsidaro gan anksti). Tad nusprendėme apsilankyti Akropolyje esančioje studentų parodoje, kuri atvira gerokai ilgiau, o rodomų darbų kokybė nelabai ką atsilieka nuo Paveikslų galerijos darbų.
Tarptautinė tekstilės studentų paroda susideda iš Estijos meno akademijos, Geteborgo universiteto Dizaino ir amatų mokyklos, VDA KDI, Latvijos meno akademijos, Lodzės meno akademijos , Tartu meno akdemijos ir VDA studnetų darbų.
Išties įvairi, kokybiška ir įdomi paroda. Senai teko matyti taip puikiai atrinktą studentų parodą. Verta apsilankymo. Net jei kam ir koktu lankytis prekybcentryje Akropolis.
Parodos baigėsi, laikas pasibastyti po miestą…
2011.09.22
Compagnie Thor (Belgija) “To the ones i love” – devynių afrikiečių šokėjų pasirodymas pagal J.S.Bacho muziką – buvo ypatingai moteriškas, nors scenoje veikė tik stiprūs ir fiziškai išraiškingi vyriški kūnai. Gal dėl Bacho muzikos, gal dėl judesių švelnumo, gal dėl siužeto nebuvimo, pasirodymas išreikštas ypatingai švelniai. Gal net šiek tiek homseksualiai (kas šiuo atveju nėra neigiama). Visgi ir akiai patiko, ir ausims gera buvo, ir po reginio lengvumas ištiko.
2011.09.22
Tadas Blinda Pradžia – smagiai susižiūrėta pirmoji dalis. Yra tokių kameros nesuėjimų, siužeto klaidų, nekokybiškų ar naivių sprendimų… Yra ir tokių “aktorių”, kurie ten gerokai iškrenta iš vaizdo… Bet visumoje viskas išties gerai. Ir lietuviškumo propaganda, ir gamta neišlaižyta, bet graži, ir pasidaužymų scenos tokios ekraniškai tikros, ir Tadas Blinda išties energingai ir taip užvedančiai atrodo. Ir garso takelis padorus. Ne šedevras, bet netoli devyntuko. Užkabliuoja ir verčia laukti tęsinio.
2011.09.23
Pingvinai iš Pingvinų respublikos
Vytauto Didžiojo menų galerijoje „101“ pristatytas oficialus ir netikėtas „101 Pingvinų Respublikos piliečio vizitas Laisvės alėjoje”. Maži, simpatiški ir įvairių sričių specialistai pingvinai buvo išrikiuoti gausiai ant beveik visų galerijos sienų.
2011.09.24
Compagnia Zappala Danza “Instrument 1 <scoprire l’invisibile>” – vienas įspūdingiausių pasirodymų šokio mene, kurį mums dviem teko matyti. Retai norisi po pasirodymo šokti ir kuo garsiau ploti, bet šis kartas buvo būtent toks. Neabejotinai pateko į geriausiųjų sąrašą, kuriame esti tame pačiame festivalyje matytas Kokore dance (2005 metais) bei Liuksemburge užtiktas Australian Dance Theatre su “Be Your Self”. Tai buvo labai galingas šeštadienio pasirodymas, su ypatingai geru garso takeliu, atliekamu gyvai dambreliu, ir su septyniais Romos laikų vyrukais, kurie šokyje atrodė ypač vyriškai ir stipriai. Net stiprizo erelių intarpas pačioje pradžioje nesukniso viso pasirodymo, nors buvo labai keistas ir netikėtas.
2011.09.28
Reta proga atsiplėšti nuo darbų ir įvairiausių veiklų atsirado Alwydai – ji apsilankė Žalgirio arenoje Kauno kino festivalyje, kur rodė Mindaugo Survilos “Stebuklų lauką”. Filmas dokumentinis, apie žmones, gyvenčiaus šalia nebeveikiančio Kariotiškių sąvartyno. Tai dokumentinė poema, fiksuojanti nykstančią nežinomų žmonių bendruomenę, kalbanti apie žmogiškumą, žmogiškąjį orumą, rūpestį vienas kitu ir kitas vertybes, pamažu nykstančias modernioje visuomenėje.
2011.10.06-09
Penkis metus migdytas festivalis Centras, įvairių piliečių žadintas, atgimė ir vėl realizavosi visame gražume. Paskaitos, dirbtuvės, koncertai ir eksperimentai… Senbuviai, naujokai, svečiai ir draugai…
2011.10.12
Kauno dramos teatro sezonui įsivažiuojant, į naujienų sukūrį patekome ir mudu – Titas pakvietė į J.Jurašo režisuoto spektaklio “Apsivalymas” generalinę repeticiją.
Spektaklio tema sunki, apie tremtį, nevykusią meilę, pavydą ir baimę pripažinti klaidas. Tikėtis iš J.Jurašo lyg ir kažko lengvo būtų buvę naivu. Tačiau spaktaklis nustebino – pasibaigus nebuvo nei per daug dramatizmo galvoj, nei per daug sunkių minčių. Tiesiog dar kartą atvertos akys, dar kartą apgalvota skaudi istorija, dar kartą pergyventa tai, ko svarbiems žmonėms niekada nesinori linkėti. Priminimas, kaip gyvenimas sukasi ratu, kaip istorija kartojasi ir kaip nedaryti klaidų, kurias anksčiau ar vėliau pačiam teks taisyti…
Na ir būtina paminėti bičiulį Titą Petrikį, kurio dėka ir patekom į šį spektaklį. Jo muzika, kuri gerokai atitolo nuo koncertų ir eksperimentų, tapo labai brandi ir spektakliui sukūrė labai tinkamą skambesį ir nuotaiką, puikiai įsiliejo į spektaklio erdves. Buvo smagu prisiminti, kad tai sukūrė mūsų bičiulis :]
Tarp kitko, pažiūrėjus į artimiausio mėnesio repertuarą apėmė nuostaba – turbūt apie 80% spektaklių buvo su prierašu “Bilietų nėra”. Ar dėl to, kad dar neatidaryta didžioji salė, gal dar dėl kažko, bet smagu, kad žmonės eina į teatrą. Būtina bus ir mums atgaivinti Liuksemburge pristabdytą veiklą.
2011.10.13
NDG apsilankėme retrospektyvinėje Vytauto Šerio parodoje.
Tapybos, skulptūros ir dailės eksperimentų paroda didžiulio įspūdžio nepaliko, tik nudžiugino sugebėjimas tradiciškas lietuviškas niūras rudeniškas spalvas pateikti maloniai ir kažkaip gyvai, žaismingai. Skulptūros retais atvejais priminė mielą A.Mončį.
2011.10.13
Mirtis birželyje įvyko spalį
Vilniuje, klube Propoganda apsilankė vieni žymiausių neofolk klasikų “Death in June“. Grupės 30-mečio turas Europoje tapo netikėta, unikali ir ko gero vienintelė galimybė išvysti legendinę grupę Lietuvoje.
Koncertą pradėjo Latvijos neofolk grupė Ēnu Kaleidoskops, nepadariusi didžiulio įspūdžio, bet gerai apšildžiusi žiūrovus.
Scenoj pasirodžius legendiniams Death in June dėmesio veiksmui buvo daugiau. Ne vieną stilistinį pasikeitimą padariusi ir ties neofolk grupė pradėjo galingais būgnų ritmais ir įtraukė kaip mat. Tačiau netrukus skambesiui išsilyginus, gabalų stilistikai besikartojant, pradėjo imti šioks toks nuobodulys, kuris buvo išsklaidytas tik su paskutiniu gabalu, vėl grįžus tik prie būgnų skambesio ir išraiškingo vokalo.
2011.10.14
Tarp žodžio, vaizdo ir garso
Šeštąjį kartą vykstantis tarpdisciplininio meno ir poezijos festivalis TARP atvyko Kaunan ir suteikė progą apsilankyti naujame Kauno klube “Gargaras“.
Gerai įrengtame ir industriškai atrodančiame klube tik įėjus skambėjo Kimberley Bianca iš Australijos. Su video vaizdu, su muzika ji gan monotoniškai išrėkė savo poeziją negausiai susirinkusiai publikai.
Britas Robin Bale pasirodė gerokai įdomesnis, bet kadangi sunkiai sekėsi susikaupti ir klausytis žodžių, beliko įvertinti bendrą reginį. O jis buvo visai geras.
Scenoje pasirodžius Vaivos projektui “Regina” suaktyvėjo tiek publika, tiek ir mes abudu. Besiklausant iš mudviejų atminties lindo kažkur jau girdėti gabalai, tekstai ir pankiškas-psichodeliniai skambesys.
Ant scenos užlipus džiazo bandui iš Muzikos akademijos Sheep got waxed, supratome, kad laikas eiti namo ir gerai išsimiegoti nuo susikaupusios kultūros…
2011.10.16
Praleista proga pamatyti Jean Michel Jarre gyvenant Liuksemburge atsipirko – prancūzas atvyko koncertuoti į naująją Žalgirio areną. Su geresne programa, ir, spėju, su geresniu garsu (dėl geros Žalgirio arenos akustikos).
Kartu su tėvukais įsitaisę patogiose minkštose kėdėse, iš kurių buvo sunku pakilt viso koncerto metu, mėgavomes Jarre muzika ir lazeriais. Reiktų paminėti, kad vizualioji pusė pasirodė gerokai silpna, nes tokiam elektronikui kaip Jarre, mano manymu, reiktų gerokai drąsesnių sprendimų, gerokai žavesnių vizualių išraiškų. Deja…
Bet sugrotas “best’as” nuteikė gerai. Seni geri hitai, smagūs gabaliukai, šokiai pokiai pabaigoje – viskas buvo popsovai gerai ir kokybiškai. Apsilankyti buvo verta.
2011.10.22
Apsilankėme gausiai išreklamuotoje XYZ operoje, kurioje buvo gausu garsių vardų ir bandymo sukurti kažką TOKIO KITOKIO, bet kartu ir kokybiško.
Silpnai. Idėja lyg ir gera, bet suma… Kostiumai (kai kurie išties įspūdingi) pteikti bardakiškai, lyg būtų “ką ardau, tą prakišau”. Muzika nebuvo nei elektroniškai lengva, nei alternatyvi, perreikšminta šitame projekte ir gerokai nuobodi. Gal tik berods Mario Basanov pataikė į rėmus, sukūrė teisingą garso atmosferą. Scenografija totaliai belekas, kičas ir nesusipratimas. Vizualinis sprendimas vietomis geras, vietomis tragiškas, tad visumoje vėl bardakas tiek stiliaus išraiška, tiek pasirinktomis formomis. Stirpiausia dalis buvo vokalai, Tačiau kūrinių popuri… tiktų naujametei šventei, bet pateikti kaip išskirtinį projektą nerimta. Visumoje
Iišėjome taip ir nesupratę šios operos tikslo: sukviesti ar atbaidyti operos ne- be- siklausančius žmones. Viskas gavosi kaip “bagažinių turgus” Urmo bazėj, kai parduodu tai, ką turėjau ir ko nebenaudoju namuose.
2011.11.04
Grįžę po pasivažinėjimo po Lietuvą namo, nusprendėm dar nušokti ir į kiną. Buvusioje mano darbovietėje patogiai ir šiltai įsitaisėme M.Žilinsko dailės galerijos kino salėje ir žiūrėjome filmą “Kapitalizmas – mūsų patobulinta formulė”
Filmą galima visą pamatyti youtube, bet kažin ar labai kas jame nustebins. Šiek tiek tendencingas, spardant į vienus vartus, panašus į visų posovietinių šalių patirtį. Gal dėl to ir nešokiruoja, gal dėl to ir nesunkiai randi sąsajų su Lubiu, EBSW ir kitais Lietuvos patyrimais.
2011.11.05
“Gargare” Nepatogus kinas buvo žiūromas nebe taip patogiai, bet visgi sėdint, atsirėmus ir tingiai. Šį kartą apie Kubos jaunimo pajudėjimą – “Kubos revoliucijos vaikaičiai”
Dokumentika tokia gyva ir atvira, nepagražinta ir tiesi. Visgi sunkiai įtikinanti, jog Kubos jaunimas pajėgus sukurti naują, demokratišką revoliuciją… deja…
2011.11.06
M.Žilinsko galerija tokios gyvos šiuolaikinio meno okupacijos nebuvo mačiusi jau labai senai (jei išvis buvo mačius). Kai kur net sienos pabalo, grindys išsilydė, lempos ėmė ryškiau šviesti…
Juokas pro ašaras, bet kai tokia puiki paroda (Kauno meno bienalė – Dar kartą istorija, Dar kartą pasakojimas, Dar kartą į ateitį, Lozanos bienalės kolekcija, Kosta Rikos kolekcija, Portugalijos kolekcija bei personalinės parodos) turi spraustis į tokią apleistą erdvę…
Na bet atsiribokime, pažiūrėkime, kas nelankę apsilankykime ir pasimėgaukime… www.bienale.lt
2011.11.11
Kultūringasis 5dienis prasidėjo kino seansu M.Žilinsko dailės galerijos Kino salėje. Joje vyko premjera, skirta menininkui Eugenijui Varkulevičiui. Filmo pristatyme dalyvavo ir kūrėjai bei herojai – pats E. Varkulevičius, režisierė Enrika Striogaitė, operatorius Laisvūnas Karvelis.
“August Varkalis” – dokumentinis filmas apie kaunietį dailininką, eksperimentinio kino kūrėją ir šiaip labai mielą pilietį Eugenijų Varkulevičių, kuris dešimt metų gyveno ir kūrė New York’e. Pasakojimai, paaiškinimai, susipažinimas ir požiūris į kūrybą – jaukiai, šiltai ir su jumoru. Filme pasirodo ir Jonas Mekas, suvaidinęs antraeilį Amerikos lietuvio vaidmenį, nekalbančio gerai nei lietuvių, nei amerikiečių kalba. Gal net ir nereikėjo jo ten…
2011.11.11
Per renginių perteklių ir dėl per mažos meilės džiazams, į VDU Jazz jungtis pataikėme labai trumpam, vos vienam pasirodymui. Todėl nieko daug pasakoti net neverta, nors ir jautėsi Kauno dramteatro foje gera atmosfera ir lengva nuotaika.
Aišku, keista kai studentai, organizuojantys džazo festivalį, sukiša save į kostiumus ir stengiasi atrodyti solidžiai, bet matyt toks jau jų įvaizdis ir poreikis… :]
2011.11.11
Kauno dramos teatre, mūsų dar nelankytoje salėje, vyko Tarptautinio šokio festivalio AURA 21 ir Kauno bienalės TEKSTILĖ’11 bendradarbiavimo renginys “4 milijonai”.
Choreografo Ne Barros (Portugalija), vaizdo menininkės Patricijos Gilytės (Lietuva-Vokietija), Kauno šokio teatro AURA kūrinys nesužavėjo. Sprendimas gražus, idėja gera, priemonės (paralonas) vizualiai kabinančios, tačiau šokėjų išraiška ir fizinis pasiruošimas “studentiškas” ir kažkoks neišbaigtas. Gal trūksta fizinio paruošimo, gal trūksta fizinių duomenų, gal patirties ir įdirbio, bet šokėjai atrodo per lengvi, vėjo blaškomi, gal net ir pasitaupantys…
2011.11.12
(Įvairiose Kauno erdvėse ir) Kauno valstybinėje filharmonijoje vyko tradicinis šiuolaikinės muzikos festivalis “Iš arti“. Suradus tinkamiausią progą – išgirsti mamos brolio Juliaus Andrejevo kūrybos – susiruošėme į uždarymo koncertą.
Grojo Klaipėdos koncertų salės kamerinis orkestras, kuris atliko kompozitorių J.Andrejevo (Vilnius t.y. Kaunas), V.Bartulio (Kaunas), J.Pauliko (Klaipėda) ir svečių Igorio Ščerbakovo (Ukraina), Pēterio Vaskso (Latvija), Mario Alfagüell i(Puerto Rikas) premjerinius ir nepremjerius kūrinius. Be fleististės Bogdana Stelmashenko (Ukraina) scenoje pasireiškė ir labai jauna (11 metų) pianistė Cynthia Soto Cordero iš Puerto Riko.
Buvo malonių kūrinių, išties šiuolaikinių (mūsų ausimis), kartais primenančių filmų garso takelius ar net Amon Tobin kūrybą. Tačiau… orkestras be emocijų, dirigentas V.Lukočius medinis ir neuždegantis, V.Bartulio muzika persaldinta, o pianistė mergaitė… percackinta lėlė, kuriai visai nederėjo užsiiminėti dar ir akrobatika (gal ir “kietai”, bet iš tikrųjų, tai pigiai…Blogai, kai suaugusieji iš vaiko daro cirko gyvūnėlį…)
2011.11.12
Žalgirio arenoje siautėjo Lenny Kravitz, pristatantis albumą „Black and White America“. Apsijungę pajėgas su Baubu mielai ir energingai praklausėm koncerto, kuris prabėgo pasiutiškai greitai.
Paprasta bet graži scenografija, geras apšvietimas ir puikus garsas, labai nuoširdus publikos sutikimas ir pilna arena Lionės Kravitso.
Ėjau dėl kelių gabalų, bet likau patenkintas visu koncertu.
2011.11.17
Šiemet būtų suėję 100 metų gerbiamam Graikijos poetui Odisėjui Eličiui (Οδυσσέας Ελύτης). Ta proga VU Klasikinės filologijos katedra, kurioje studijavo Alwyda ir kurioje dirba Alwydos draugė Kristina, suorganizavo poezijos vakarą. Šiek tiek spalvotų šviesų, šiek tiek kėdžių, šiokis tokis video ir vakaras prasidėjo jaukiame ir gražiame mozaikiniame foje.
2011.11.18
Likę nakvoti pas Kristiną, 5dienį numatėme skirti parodoms ir kultūringam Vilniui.
Pusbrolio Giedriaus rekomendacijos paklausę, patraukėme link galerijos “Vartai”, kur buvo nesenai atidarytas galerijos dvidešimtmečiui paminėti skirtas Žilvino Landzbergo ir Jaime Pitarcho solo parodų dialogas. Paroda maža, bet smagi ir teisinga.
Galerijoje “Arka” pamatėme G.Skrabulienės tapybos, puikiai tinkančią įvairiuose interjeruose, parodą “Prislietimas”. Tuo tarpu kitose erdvėse užtikome jauno, bet labai “seno” (dėl stilistikos) kūrėjo D.T.Pilipavičiaus tapybos parodą “Žmogiškasis faktorius”. Fotografijoje matote garsiojo “Baro” portretą.
VDA Ekspozicijos salėje apžiūrėjome dvi parodas. Pirmiausiai lenkų dizaino parodą “Pridėtinė vertė”. Paroda simpatiška, tačiau ir neypatinga. Daug skirtos erdvės, daug parodnių plakatų, bet mažai išskirtinių darbų.
Kitoje VDA “Titaniko” ekspozicinėje erdvėje buvo paroda, skirta Jurgos Ivanauskaitės kūrybai. Duoklė graži, bet darbai…
“Juškus gallery” apžiūrėjome tapybos darbus “Lietuvių tapybos tradicijos“. Maža galerija, mažai darbų, mažos ir ambicijos…
Na ir pabaigai nupėdinome iki “Prospekto” galerijos, kur mums pažįstamas Gytis Skudžinskas dar vakar pristatė personalinę parodą “Tyla”. Graži, minimalistinė ir erdvi fotografija, patikusi visai mūsų kompanijai.
2011.11.19
Scanorama mums prasidėjo filmu “Oslo, 31. august” (Norvegija 2011, Režisierius – Joachim Trier) – beviltiška istorija ir numirusios meilės gyvenimui istorija.
Priklausomybė narkotikams, pagunda saviskriaudai ir dėmesio poreikiui, silpnumas atsisakant praeities, valios (ne)pastangos žengti naujus žingsnius ant seno grindinio, įrašas pasąmonėje, artimųjų ir draugų įtarumas – užsidėto svorio našta jauno besigydančio narkomano dienotvarkė. Laužianti ir lenkianti link žemės, pasiduoti, nekovoti…
2011.11.20
Paskutinę akimirką priimtas sprendimas važiuoti pasiklausyti iš Tuvos atvykusios gerklinio dainavimo grupės “Chirgilchin” buvo teisingas. Tiesa, buvusio fabriko erdvėse (klube “Gargaras”) sustatyti baltai dengti staliukai su juos apsėdusiom pasiblizginusiom ir išsikvėpinusiom poniutėm ir į išeiginę aprangą įvilktais ponuliais pasirodė įtartinai ir net privertė nusigąsti, kad pataikiau kažkur ne ten…
Visgi pataikyta buvo teisingai ir netrukus trys tuviai ir tuvė savo leidžiamais balsų ir instrumentų garsais tikrai užbūrė. Žinoma, buvo labai įdomu gyvai išgirsti tokį neįprastą žmogiško balso naudojimo būdą ir iš trumpų tuvių pasakojimų šiek tiek susipažinti su jų tradicija. Tačiau dar įdomiau buvo suvokti, kad tie garsai galvoje kuria savitus begalinės dykros vaizdus.
2011.11.23
Austrų “Atmen” (“Kvėpavimas”, 2011, režisierius Karl Markovics) – savotiškai atsistoja šalia filmo “Oslas”, tačiau žvelgia gerokai kiton pusėn. Lyg ir toks pat reikalavimas valingų pastangų, lyg ir tas pats pasaulis ir tiek pat daug vidinio susipriešinimo, bet visiškai skirtingas požiūris ir skirtingi žingsniai. Gyvenimas įstaigose, baugi visuomenė, darbas lavoninėje, skausminga pažintis su motina, užribis – ne tai, ką lengva priimti jaunam žmogui. Bet su tvirta (išorine) ramybe viskas peržengiama ir einama pirmyn.
2011.11.24
Pristatytas kaip filmas, gebantis pakeisti žmogų, V. Sokurovo “Faustas” suintrigavo. Visgi pirmiausiai pastebimas po filmo iš salės išėjusių žiūrovų pasikeitimas buvo ištįsę jų veidai… Filmas išties labai tapybiškas ir vizualiai įtaigus, bet tik vizualiai, nes filmo Fausto pasiryžimas parduoti sielą velniui iš esmės dėl vienintelės nakties su mergina man nepasirodė įtikinamas (nebent nesupratau kokių giliaprasmių simbolių…). Kita vertus, koks dar pažinimas gali rūpėti, kai pilvas urzgia iš bado, o aplink plaikstosi nekaltutė mergelė Botičelio angeliuko veideliu..? Beje, groteskiškas nevykėlis ir beraštis, bet kartu nepaaiškinamai grėsmingas velniūkštis tikrai pavykęs :]
2011.11.24
Susisiekimo Ministras neatvyko į Scanoramą. Ir nereikia, nieko jis nepakeistų (nei savyje, nei kituose). O va jaunos sielos vis dar gali rinktis kelią: dirbti dėl galios ir reitingų ar dirbti dėl gero rezultato.
“L’Exercice de l’Etat” (Ministras, Prancūzija 2011) pastatytas režisieriaus Pierre Schoeller, apie galią, apie virvutes ir lėles, apie cinizmą ir skaičiukus, apie ištikimybę ir draugystę. Apie tai, kas mums svarbu arba svetima. Apie telefoninių kontaktų skaičių ir draugų skaičių tame sąraše.
Trumpa įžanga su nuoga siela ir grėsmingai alkanu krokodilu apibūdina viso filmo esmę – sistema suės mus visus…
2011.11.27
Mano slaptam džiugesiui, mano (Alw) mama panoro jai padovanotais bilietais į Andželikos Cholinos šokio spektaklį “Ana Karenina” pasidalinti su manim.
Turiu prisipažinti, kad su rusų literatūra yra tekę susipažinti tik paviršutiniškai, todėl nei kaip spektaklis atitinka L.Tolstojaus kūrinį, nei kaip perteiktos literatūrinės jausmų subtilybės, tikrai neieškojau, o tik mėgavausi šokio plastika, puikiai šokiui pritaikytais subtiliais kostiumais ir išraiškingai sukomponuotomis scenomis. Nors kai kurios scenos pasirodė kiek per tiesmukos ar pernelyg ištęstos, apskritai visas spektaklis buvo labai gražus ir įtaigus reginys, o pabaiga be privalomo traukinio privertė krūptelėti ne mane vieną :]
2011.12.01
Kauno Bienalės šedevriukas – “Melancholijos dėžutė“, judesio, šokio, grafiti, tekstilės, instaliacijos ir žiūrovų dalyvavimo sintezės kūrinys, labai jaukiai ir maloniai įtraukiantis į kitą pasaulį, į paieškas, į norą bendrauti, į šilumą, kuri juntama melancholijos užpuolio metu…
Buvo gera ne tik patiems išeiti iš šio trumpo spektakliuko, bet ir tėvų šypsenas matyti. Buvo VERTA.
2011.12.02
Būdamas UAB “Romuva” valdybos nariu ir siekdamas surinkti kuo daugiau tinkamos informacijos, penktadienį aplankiau nekomercinio kino centrus Vilniuje (Pasaka ir Skalvija), šnektelėjau su vadovėmis Greta ir Vilma, apsižiūrėjau, gavau statistikos ir svarbios informacijos, išklausiau nuomonės ir patarimų, patikrinom mitus ir faktus. Skalvijoje vykstanti “J.Jarmuscho kino savaitė” vos nesugundė likti Vilniuje ilgiau
2011.12.03
Kauno forotgrafijos galerijoje atidaryta stiklo meno paroda, gražiai, detalėmis, per atmintį susijusi ir su fotografijos menu.
Tarptautinis stiklo meno projektas VITRUM BALTICUM V. IMAGE MEMORY, vykstantis penktą kartą, jungia įvairių kartų Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Rusijos) meninio stiklo kūrėjų ratą. Smagu pastebėti, jog parodoje buvo galima pamatyti išties daug gražių ir mielų kūrybinių sprendimų.
2011.12.03
Bienalei bepasibaigiant, susigriebėme su Alwyda sunaudoti Kauno bienalės keturgubą bilietuką ir paskutines galimybes pamatyti praleistas parodas.
Viena jų – A.Zmuidzinavičiaus memorialiniame muziejuje.
Maximo Laura (Peru) tapiserijos ypatingai stebuklingos, kažkuom labai tolimos ir nepasiekiamos, kažkuom labai artimos. Lyg lietuviškos pasakos iš Peru pasakoriaus lūpų.
Šalia esančiame Velnių muziejuje apžiūrėjome edukacinę TAXERE parodą, kurioje demonstruojami įvairūs tekstilės bandymai, eksperimentai ir mokomieji pavyzdžiai.
Nac. M.K.Čiurlionio dailės muziejuje apžiūrėjome Reiko Sudo (Japonija) parodėlę “Žaisminga vizija: Nuno tekstilės fantazijos”, kurioje pristato Nuno tekstilę – išskirtinės Tokijuje esančios dizaino ir gamybos studijos produkciją. Nuno (jap. audinys) sujungia tradicines technikas ir estetiką su šiuolaikinėmis technologijomis bei medžiagomis, kad sukurtų vienus iš novatoriškiausių pasaulyje audinių.
Nieko ypatingo paprastam žiūrovui, bet puikūs pavyzdžiai interjero dizaineriams (pvz ieškant įdomesnių medžiagų užuolaidoms) :]
Štai taip ir atsisveikinome su didžiausia ir įspūdingiausia meno švente Kaune. Su malonumu tenka pripažint, kad kuo toliau, tuo geriau :]
2011.12.03
Velnių muziejuje tarp raganų ir velnių vietos atsirado ir Eurobasket2011 personažams, atvykusiems tiesiai iš Užgavėnių baliaus.
Kaušpėdo, Gutausko ir Goštauto realizuota idėja pagąsdinti varžovus lietuviškais personažais savo galutinio rezultato nepasiekė – Lietuvos rinktinė nepateko į finalą. Tačiau pačios kaukės liko gyventi ir toliau bendrauti su mumis, tiek muziejuose, tiek suvenyrų parduotuvėse.
2011.12.10
Planas “Nė savaitės be kultūros” realizuojamas ir toliau – šeštadienį apsilankėme Povilo Stulgos Lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejuje. Įspūdžiai dvejopi – muziejus simpatiškas gražiuose namukuose, muziejus reikalingas ir įdomus, bet… gerokai sustingęs laike. Turbūt vieninteliai ryškesni pokytčiai, tai apšvietimas su judesio davikliais (kas kartais nervina, nes jei nejudėdamas skaitai tekstus, daviklis nutaria, kad tekstas turbūt neįdomus ir išjungia šviesą) ir gal dar pastebima varpų kolekcijos sumažėjimo tendencija…
Kadangi viduje fotografuoti be atskiro mokesčio draudžiama, tad įdomių fotografijų ir eksponatų nepavyko užfiksuoti.
Pažaisti ir paeksperimentuoti su instrumentais leidžiama labai retais atvejais. Viena kita dūdelė ir tabalai muziejaus kiemelyje.
Gotikinio miestiečio gyvenamo namo, pastatyto XVI amžiaus II pusėje, rūsyje veikė Aleksejaus Aleksejevo (Sankt Peterburgas) fotografijų paroda, kur fotografijos atliktos
daugiau negu prieš pusantro šimto metų išrastu fotografijos ant stiklo metodu – ambrotipija.
Tiek paroda, tiek aplinka nuteikė labai gerai.
Muziejaus kiemelis nuodėmingai neišnaudojamas – nei kavinės, nei reguliariai vykstančių koncertų, nei kažko tokio, kas jį pagyvintų, papuoštų…
Ir nors moteraitės priėmė labai maloniai ir atsakė į visus mūsų klausimus, muziejus simpatiškas, išėjus iš jo apėmė jausmas, kad eilinį kartą norai geri, bet gaunasi kaip visada…
2011.12.14
90 metų senukui muziejui
Pasakojimą reikėtų pradėti nuo vykusios parodos atidarymo ceremonijos ir auksinės frazės. Ne, ne, gerb. Vasilenko sveikinimo žodį perskaitė labai normaliai. Jis net sugebėjo rasti ryšį tarp savęs ir kultūros (kažkada, berods dar studijuodamas KPI’ne prisidėjo prie šio muziejaus statybų). Visgi Auksinės frazės titulą pelno gerbiamas muziejaus direktorius O.Daugelis.
Kultūros ministrui užsiminus, jog turbūt geriausia ministerijos dovana muziejui – nesumažinta dotacijų eilutė, direktorius atsakė nuoširdžiai, kad ne piniguose laimė – “Kai pinigų nėra – blogai. Bet kai jų yra – irgi blogai. Nes reikia dirbti.”…
Tuo tarpu muziejus, švęsdamas 90metį, M.Žilinsko dailės galerijoje atidarė visą muziejaus istoriją atspindinčią parodą „Mirábile Visu / Nuostabu matyti“, kurioje, tiesą sakant, esti ir labai įspūdingų iki šiol nematytų eksponatų.
Kad ir skulptoriaus Petro Rimšos mirusiųjų inteligentų kaukės, su įstrigusiais plaukais, išplėštais iš J.Tumo-Vaižganto, J.Jablonskio ar P.Vileišio…
Ar senosios organizacijų vėliavos, čia pat su svastika, čia pat su žydų organizacijų pavadinimais…
Mano indėlis į muziejaus istoriją – Welnuwos. Centras vietos nerado…
Neįtikėtinas liūtas į Alwydos kolekciją (Žygaičių liūtas, XIV a.)
Tiesą sakant, tai viena geriausių ir įspūdingiausių parodų muziejaus istorijoje, pateikta ir konceptualiai, ir su “perliukais”. Visgi, pasiūlymų knygoje ir vėl galima gausiai palikti patarimų, kai padaryti dar geriau. Visgi Nacionalinis muziejus, 90-ies metų…
2011.12.16
“Kanklėse” svečiavosi Avaspo su nauja sudėtimi ir nauja programa “URBAN ID”, elektroninės reggae ir dub atstovai Inner Guru ir psichodelinė DJ Regina.
Patarosios nesulaukėm, pirmieji apšildnatys vaizdo negadino, o dėmesys labiausiai buvo skirtas grupei Avaspo, kuri turėjo tose pačiose Kanklėse sugroti per festivalį Centras11, tačiau dėl netikėtų ir nemalonių aplinkybių atsisakė. Visgi geriau veliau, nei niekad.
Ir nors Avaspo sugrojo nedaug, bet suskambėjo tikrai gerai. Nauja sudėtis yra tiesiog sumažėjusi sudėtis, atnaujintas stilius tiesiog pritaikytas prie tokios sudėties. Gal skambesiui ir norėjosi gitaros ar kokio netikėto instrumento, bet čia labiau ne priekaištas, o bonuso pageidavimas. Garsas užpildė erdvę labai šauniais gabaliukais, siautėti buvo galima, klausytis buvo malonu, tad kaip ir viskas buvo gerai. Nors vėlgi, gal norėjosi vokalistės Gabrielės įvairesnės, gal norėjosi vieno ypatingai minimalistinio kūrinio, gal kažkokios detalės, kuri šiek tiek sugriautų tą tvarkingą atlikimą. Bet norai į dangų neina ir Avaspo išlaikė savo stilių nenukrypdama į šonus.
Žmonių mažai, apie 30 prieš sceną, iš kurių su bilietais turbūt 20. Garsas buvo vidutinis, bet ausų negadino, tad vakaras gavosis malonus ir tinkamas.
2011.12.20
Kino teatre “Romuva” svečiavosi V.V.Landsbergis, kuris dainomis ir žodžiais pristatė savo dokumentinį filmą “Partizano žmona“.
Trumpas, bet apie gilius dalykus. Pamatyti verta.
2011.12.29
Visų švenčių proga Vilniaus miestas vilniečius ir Vilniaus svečius tarpušventyje tris kartus per dieną sveikino su ‘mappingu’ “Stebuklingos Kalėdos” ant Katedros sienų.
Vaizdas ir garsas perduotas kokybiškai, pasaka ir sveikinimo istorija gražūs, tačiau atlikimas strigo – panaudoti primityvūs epizodų perėjimai, nesuderintos stilistinės detalės, bendras visas vaizdas. Visgi, mintis graži.
2011.12.29
NDG galerijoje apžiūrėta paroda „Modernizacija. XX a. 7-8 dešimtmečių Baltijos šalių menas, dizainas ir architektūra“. Parodoje eksponuojami XX a. 7-8 dešimtmečių Estijos, Latvijos ir Lietuvos architektūros, dizaino, taikomosios dailės kūriniai, jų projektai, fotografijos, filmuota medžiaga.
Mažesnioji ekspozicija „Mūsų metamorfiškoji ateitis. Dizainas, techninė estetika ir eksperimentinė architektūra Sovietų Sąjungoje 1960-1980 m.” gerokai nustebino praeities užmojais, kurie šiame laikmetyje įgauna naujas išraiškos priemones, tačiau akivaizdžiai atkartoja senus bandymus.
“Modernizacija. XX a. 7-8 dešimtmečių Baltijos šalių menas, dizainas ir architektūra” atspindi blokinių namų rajonus, jų vidų, turinį, stilistiką.
Puiki paroda, supažindinanti su praėjusiu pasauliu, kuris užstrigo daugelyje mūsų miestų ir žmonių galvose bus dar ilgai bus…
What do you think?