Kelias su Mėnesiu Juodaragiu [nr 211]
Jau 13 metų kryptis ta pati – į festivalį Mėnuo Juodaragis. Tai į Sudeikius, tai į Kernavę, tai į Velnio duobę, tai į Zarasus. Šį kartą vėl į ten. Atostogos tęsiasi, tad visos galimybės pajudėti anksčiau nei kiti priversti tai daryti po darbų, visos galimybės važiuoti ne tiesiai į festivalį, o aplankant įvairius įdomius Lietuvos miestelius ar istorinius kultūrinius objektus.
Kelias į Zarasus jau žinomas mintinai, todėl sugalvoti kažką naujo sudėtinga. Pasirenkame nuklydimą ties Ukmerge ir Utena. Lygiagrečiu keliu, šiek tiek piečiau einančiu keliu. Pirmas sustojimas – Žemaitkiemis. Garsus tuom, kad šio kaimo (ir dvaro) dėka iškilo garsiausias Lietuvos universitetas VU.
Žemaitkiemį garsina ir laukas, į kurį nukrito 1933 m. vasario 2 d. meteoritas (tiksliau chondritinių meteoritų lietus). Surinkta 22 gabalai, jų bendra masė 44,1 kg, didžiausio gabalo masė 7,3 kg. Didžioji dalis saugoma tame pačiame Vilniaus universitete, (dar ir Rusijos mokslų akademijoje, Čekijos muziejuje, Londono muziejuje).
Šalia gražaus ežero Alaušai yra miestelis Balninkai.
Istoristinė, neogotikos, romantizmo architektūros bruožų turinti Balninkų Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia.
Paraudinės dvaro sodyba – jaukus namukas, pasislėpęs už seno parkelio.
Alanta. Gražus jaukus ir įdomus miestukas. Miesto gatvės sueina į didžiulę aikštę. Ant kalno stovi neoromaninė Alantos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, pastatyta 1909–1912 m. pagal architekto K. E. Strandmano projektą, balta, aukšta (51 m) ir matoma iš tolo.
Nuo bažnyčios atsiveria puikūs vaizdai į tolius.
Prie aikštės stovi užvažiuojamieji namai. Šis pastatas (XVIII a. pirmoji pusė) iki 1892 m. rekonstrukcijos turėjo klasicizmo bruožų, o dabar nuvargęs ir šviesios ateities nematantis.
Mokykla.
Buvusi sinagoga, šiuo metu stovi Alantos gyventojo kieme ir eina nežinion. Utenos apskrityje ši medinė sinagoga yra bene seniausia. Sprendžiant iš formų, statyta XIX a. II pusėje. Jos fasadus skaido sąvaržos, vyrų salės langai pusapskričių arkų, apjuosti profiliuotais apvadais, dviaukštės dalies – nedideli stačiakampiai.
Netoliese Alantos, Naujasodyje yra Alantos dvaras. Kompleksą sudaro neoklasicistiniai dvaro rūmai, XIX a. parkas (guobos, liepos, beržai, ąžuolai, ievos), pagalbiniai pastatai. Dvaro rūmuose įsikūrusi biblioteka, o joje nuo 1963 m. veikia kraštotyros muziejus. Dvaro pastatai pastatyti XIX amžiaus viduryje, XX a. keletą kartų restauruoti.
Šiuo metu rūmai dar kartą tvarkomi: gražiai išdažyta rūmų išorė, pakeistas skardos stogas ir langai, eurosojūzinėmis trinkelėmis išgrįstas takas ir kelias. Atkuriamas parkas ir tvenkiniai, gražiai tvarkoma aplinka.
Skudutiškio šventvietė.
Akmenys, kurie šventi nuo seno, tačiau vis labiau užspaudžiami krikščionybės. Keista tai matyti, keista apie tai ir skaityti.
Skudutiškio Švč. Trejybės bažnyčia graži, medinė, jauki iš išorės, tačiau didesnį įspūdį daro aplink ją pastatyti kryžiai ir jų puošnumas.
Ir štai, mes Juodaragyje. Muzika, draugai, pažįstami, alus, plepėjimas, fainas oras ir puiki nuotaika. Kaip ir visuomet, festivalis yra puikus.
Bet kaip ir viskas, taip ir festivalis – baigiasi.
Tad mudu ir Eligijus vėl sėdam į mašiną ir patraukiam namo. Prieš tai aplankant kapus Dusetose ir Griodvario žemes.
Bandymas apsaugoti gamtą nuo nevidonų…
Alėja link ‘dvaro’
Turbūt ąžuolo kelmas
Bebrų prūdas
Vapsvų lizdas
Pamąstymai šalia upelio
Ąžuolas ir klevo ‘krūmas’
Pasivaikščiojom, pasidairėm ir patraukėm atgal į Kauną.
Kadangi prieš važiuojant į MJR nespėjome aplankyti Pakalnių piliakalnio, tai padarėme grįždami. Vaizdai erdvūs, piliakalnis aukštas, viršūnė pažymėta partizanų kapais ir kryžiumi jiems.
Štai taip ir baigėsi mūsų vasaros sezonas. Ruduo atneša didžiulių pasikeitimų ir įneša chaoso. Nuo čia viskas yra kitaip.
What do you think?