Architektūros fondas ir Kauno technologijos universiteto Architektūros istorijos ir paveldo tyrimų centras pakvietė į trumpą ekskursiją bei diskusiją, kurioje buvo apžvelgta Kauno tarpukario architektūra per identiteto prizmę. Identiteto kuris, kaip istorinis konstruktas buvo formuotas tuometėje Lietuvos Respublikoje, o šiandiena mums atpažįstamas kaip svarbiausieji Valstybės reprezentaciniai objektai bei „tautinio stiliaus“ formos. Tiesa, ekskursijoje buvo užsikalbėta ir ne viskas aplankyta, diskusijoje nebuvo išdiskutuota ir palikta ateičiai, bet visumoje laikas praėjo įdomiai ir naudingai. Ypač todėl, kad šiomis dienomis dedamos didžiulės pastangos rašant paraišką Europos komisijai dėl patekimo į Europos paveldo ženklo tinklą.
Ekskursija prasidėjo Lietuvos Teisingumo ir Seimo rūmuose (dab. Kauno valstybinė filharmonija).
Žygis persikėlė į Savanorių prospektą, kur aplankėme „Ragučio“ bendrovės daugiabutį. Pristačius situaciją apie šio namo vertingąsias savybes perėjome į Laisvės alėją ir be abejo sustojome ties Lietuvos pašto pastatu. Nuostabūs ornamentai languose, „vienos Skapiškio nežinomos davatkėlės audėjos išaustas kaklairaištis” ant grindų, Kauno atstovėjimas už Klaipėdos ir Vilniaus kraštus. Galingas tarpukario modernizmo ir „tautinio stiliaus“ pavyzdžių, kurio Lietuvos paštas nesugeba sutvarkyti ir tinkamai panaudoti.
Taupomosios kasos (dabar mano darbovietė Kauno miesto savivaldybė) praeitos pro šalį. Užtenka šio pastato ir darbo dienom. Beje šalia prie jo prisiglaudęs ir dar vienas tarpukario kūrinukas, kuriame išties ir sėdžiu darbo metu – namas L. Sapiegos g. 4.
Išskirtinis tarpukario modernizmo visuomeninis pastatas pilnas unikalaus tautinio art deco stiliaus interjero detalių – stilizuotos tulpės ir eglutės (su pirmomis Lietuvoje metalo inkrustacijomis), lietuviško audinio pavyzdžiai grindyse ir sienose, dekoratyvios bronzinės grotelės saugančios radiatorius, gėlės formos fantastiškai patogūs baldai…
Vėliau vyko diskusijos, kuriose dalyvavo architektas Tomas Grunskis, istorikas Arvydas Pakštalis, architektūros istorikas Vaidas Petrulis bei paveldo teoretikas Kastytis Rudokas. Kalba buvo ilga ir gan įdomi, nors kartais ir nueinanti į blevyzgas…
What do you think?