Menai 2017 [saus-birž rinkinukas]
Menai 2017 [saus-birž rinkinukas]
2017.01.07
Liuksemburgo meno istorijos muziejuje mus sudominusi paroda – La Guerre Froide au Luxembourg [Šaltasis karas Liuksemburge]. Pradedant nuo 1947 m. ir baigiant 1991 m. Apie tai, kaip Liuksemburgas per dešimtmečius blaškėsi nuo ištikimiausio JAV sąjungininko iki pigiai parsiduodančio sovietų įtakai kairuolio. Apie rimtas jaunimo kovas ir padegimus Sovietų Sąjungos ambasadoje dėl įvykių Čekoslovakijoje ar apie didžiulius protestus dėl Vengrijos. Apie pasiruošimą atominiam karui arba paliktus/likusius karo zonoje specialiai paruoštus “pranešėjus”. Apie dalyvavimą NATO ir diplomatinius ryšius, apie amerikonizmą ir antiamerikonizmą….
****
2017.01.14
Metz mieste aplankome nelankytą muziejų The Cour d’Or Museum. Daugiau pasakojimo ir išsamesnis foto reportažas yra čia.
****
2017.01.15
Pasivaikštome po miestą ir pagauname dar vieną liūtą į Alwydos kolekciją. Tuo pačiu įamžiname ir naują oficialų Liuksemburgo grafiti meno darbą – trijų kūrėjų Sader, Talbot ir Stick apipaišytą statybų aikštelės sieną Guillaume II aikštėje. Darbas pasakoja miesto istoriją nuo jos atsiradimo 963 m iki šių dienų.
****
2017.01.20/21
Grand Theatre įvyko dar vienas šio sezono šokis, kurio autorius ir vienas iš šokėjų [turėjo būti] Akram Khan. Deja, pagrindinis žmogus per repeticiją gavo rimtą traumą ir šokį “Until the Lions” stebėjo kartu su visais žiūrovais. Tai buvo vienas geriausių šio sezono matytų dalykų – ekspresyvus ir pasiutiškai veržlus šokis, etno muzika ir paprasta, bet labai net ne prasta scenografija buvo labai įtraukianti ir kokybiška. Lyg ir viskas įprasta, bet kartu labai būdinga Azijai ir joje esančioms nepažintoms kultūroms. Keturių muzikantų ir trijų šokėjų pasirodymas visiškai neprailgo ir norėjosi dar. Ir dar.
****
2017.01.26/27
Liuksemburgo filharmonijoje didžiojoje auditorijoje žiūrėti du įspūdingus filmus vienu metu – fantastiškas reikalas. Tuo metu, kai ekrane rodo Stanley Kubrick 2001 m. šedevrą “A Space Odyssey”, scenoje savo filmą su ypatingom detalėm ir estetika kuria Liuksemburgo filharmonijos orkestras. Ir visa tai vienu metu, tokioje didingoje architektūroje. Pakartočiau, jei būtų kartojama :]
****
2017.01.31
Tramsschapp’e įvyko Liuksemburgo Kūrybinių industrijų klasterio renginukas “Kick-Off”, kuriame turėjau malonumo gauti gerą dozę įkvėpimo vėl imtis darbų. Scenoje kalbėjo ir savo geruosius pavyzdžius rodė Laurent Federspiel [Director Sector Development & Cluster Initiative], austrų Graco KI ir Dizaino miesto atstovas [Creative Industries Styria] ir labai iškalbingas ir charizmatiškas geriausias Olandijos menininkas 2016 m. Daan Roosegaarde. Buvo ne tik smagu aplankyti man naują vietą, bet ir išgirst gerų pavyzdžių.
****
2017.02.05
Savaitgalis paskirtas Frankfurtui prie Maino ir keliems jo muziejams. Aplankėme MMK 1 ir MMK 3. Čia radome pamatėme vaizdo instaliaciją Ed Atkins “Corpsing”, apžvalginę muziejaus kolekcijos parodą “25 Years MMK Museum für Moderne Kunst – New Collection Presentation ir Florian Hecker elektroakustinę instaliaciją “Formulations“.
****
2017.02.05
Frankfurte taip pat aplankėme ir Vokietijos architektūros muziejų, kuris, teigiama, yra seniausias Europoje architektūros muziejus [veikia nuo 1984]. Apžvelgėme tris parodas – “DAM geriausios architektūros apdovanojimai 2017” [24 geriausi Vokietijoje arba vokiečių pastatai], olandų kūrėjų Bjarke Ingels Group apžvalginė paroda “Hot to Cold”.
****
2017.02.07/08
Grand teatre, Studio salėje vyko vienas paprasčiausių šiemet matytų judesio meno pasirodymų – Nasser Martin-Gousset “Roman [Tome 1]”. Scenoje šoko dvi poros šokėjų, o šalia gitarą brūžino vienas muzikantas. Šokis sukurtas bendradarbiaujant su Liuksemburgo šokio centru ir savo kokybe panašus į Kaune kuriamus “Auros” pasirodymus, tik Grand teatre kūrybą rodė geresni ir išvaizdesni šokėjai.
****
2017.02.11
Kelionė į Vokietiją, Trier’ą, kur buvo numatyta aplankyti archeologijos muziejų Rheinisches Landesmuseum. Daugiau apie muziejų žodžiais ir vaizdais papasakojau čia.
****
2017.02.12
Casino Luxembourg galerijoje vyksta nedidelė, bet labai ‘tiksli’ Vokietijos menininkų grupės Fort paroda “Night Shift”. Du menininkai Alberta Niemann [iš Bremeno] ir Jenny Kropp [Frankfurt am Main] sukuria erdves, nuotaiką, detales, kurios lengvai ir nemeluojančiai perkelia į tuščią ir nakties apgaubtą gatvę, autobusų stotelę, uždarytą biurą ar prekybos centrą. Galerijoje objektų nėra daug, bet visi labai laiku ir vietoj.
****
2017.02.16/17
Tai buvo tikrai velniškai išraiškingas, įtraukiantis ir kokybiškas vakaras Grand teatre. Čia šoko Compagnie Marie Chouinard šokėjai, kurie parodė dvi skirtingas programas “Le Sacre du printemps” ir “Mouvements”. Pirmasis [“Šventasis pavasaris“] pastatytas pagal Igorio Stravinskio muziką buvo išreikštas per labai griežtus judesius, kontrastingą apšvietimą, aštrius kostiumus. Antrasis šokis visiškai nesusijęs su pirmuoju žaidžia su belgų poeto ir dailininko Henri Michaux knygos “Mouvements” piešiniais. 64 puslapiai juodos ir baltos grafikos objektų atgyja judesiais, šūktelėjimais, noise stiliaus Louis Dufort muzika. Pasiutiškai galingai ir kokybiškai, taip, kad įsirašo į geriausių matytų šokių penketuką.
****
2017.02.19
Kelionė iki Briuselio ir apsilankymas keliuose kultūros objektuose, Autoworld muziejus …
ir galerija “Centrale for contemporary art“. Daugiau apie muziejų žodžiais ir vaizdais papasakojau čia.
****
2017.02.26
Mūsų savaitgalis mus nuneša į Koblenz, kur aplankome visai smagią ir išraiškingą parodą “Prague Power Boost” su Krištof Kintera, Josef Achrer ir Marek Číhal kūriniais. Plačiau ir kokybiškiau rasite čia.
****
2017.03.04
Kažkada Liuksemburge sudalyvavome vietinės produkcijos mugėje “Lët’z Go Local“. Patiko, tad nusprendėme, jog verta aplankyti ir dar kartą. Juolab, kad veiksmas vyko Ettelbruck mieste, įspūdingos architektūros pastate Däichhal [arch Besch da Costa Architects]. Pastatas pasirodė išties įdomus ir kūrybingai išspręstas [juoda siena išorėje – futbolo dirbtinės aikštelės danga], vidus – minimalus, bet su smagiais sprendimais ir su įdomiai sudėliotu apšvietimu. Akivaizdu, kad angaras yra puikiai pritaikytas įvairiems renginiams. Mugė nebuvo tokia įdomi, kaip pirmą kartą, tad nusipirkę vietinio stipraus alkoholio pavyzdžių ir uogienių, pajudėjome laukan, kur vyko įvairių kultūrų maisto mugė. Netrukus sulaukėme grėsmingo vėjo ir supratome, kad laikas mauti namo, kol mūsų neišplovė gausus lietus.
****
2017.03.04
Kad jau lietus pabaidė iš mugės Ettelbruck’e, tai nuskubėjom į MUDAM, kur veikia nauja ir verta dėmesio Tony Cragg skulptūrų paroda. Skulptūrų, kurios dinamiškos, apgaulingos, žaismingos ir netikėtos. Keista, kai fotografijose šie darbai neatrodo tokie įdomūs ir šiuolaikiniai, tuo tarpu matant gyvai tas “pastovėjusio” meno įvaizdis dingsta ir darosi smagu žaisti su kiekviena skulptūra ir jos forma. Reikės nupėdinti dar ne kartą.
Šalia pamatėme dar dvi parodas – Darren Almond “Timescape” ir Samuel Gratacap “Empire”. Pirmasis kūrėjas iš Britanijos žaidžia su fotografijomis, skulptūromis ir video instaliacijomis, o antroji – pateikia fotografijas iš konfliktinių zonų bėgančių žmonių, pabėgėlių stovyklų.
****
2017.03.18
Kai orai nėra labai dėkingi didesniems turistavimams, tęsiame pasivaikščiojimus po muziejus. Šį kartą aplankome, kaip skelbiama, didžiausią galų ir romėnų skulptūrų kolekciją turintį muziejų Belgijoje – Arlono Archeologijos muziejų. Muziejus simpatiškas, gražiai įrengtas ir greitai apeinamas. Gal dėl to, kad antrame aukšte dar tik buvo įrenginėjama ekspozicija, gal dėl to, kad “didžiausia kolekcija Belgijoje” skamba labai iškilmingai, muziejus nepasirodė TOKS didelis ir turtingas. Bet gal tikrai Belgija negali pasigirti didesne nei 425 antkapinių skulptūrų kolekcija, gal tikrai ši kolekcija yra unikali. Visgi Belgija nedidelė, Arlonas mažas, o muziejus turi tikrai žavių ir įdomių objektų.Kaip ten bebūtų, išėjome patenkinti vizitu.
O kultūrinimąsį pratęsėm kitoje gatvės pusėje esančiame kitame muziejuje – Gaspar muziejuje. Šis muziejus – XIX a. Gaspar šeimos namas, kuriame gyveno du garsūs jos nariai – gyvūnų skulptorius Jean-Marie Gaspar (1861-1931) ir fotografas bei mecenatas Charles Gaspar (1971-1950). Muziejuje yra skulptoriui dedikuota ekspozicija ir mecenato meno kūrinių kolekcija. Muziejus tvarkomas, todėl ir čia sugebėjome pamatyti ne viską.
****
2017.04.01
Laikas apsilankyti Pompidou Metz meno centre. Čia nauja “Infinite Garden. From Giverny to Amazonia” paroda apie sodus. Įvairiausius sodus. Įvairiausiomis išraiškos formomis.
****
2017.04.02
Neumunster vienuolyne apžiūrime dvi parodas. Viena jų – Désirée Wickler “Sweet Dreams?”, grafikos, piešinių, nuotraukų darbų ekspozicija, persmelkta provokuojančio nuogumo, pošlumo. Tiesą sakant, nieko labai ten provokuojančio nėra, tiesiog bandymas išrėkti mintį, kuri suprantama turbūt tik su papildomu paaiškinimu [autoriaus ar menotyrininko].
Antra paroda Neumunsteryje – David Pisani fotografijų “Vanishing Valletta” rinkinukas. Čia eksponuojama 1982 metais fotografo David Pisani sukurtas apleistos ir nykstančios Maltos sostinės Valetos [uosto ir aplinkinių rajonų] foto pasakojimas. 200 nuotraukų iš tūkstančių 1996 m. buvo atrinkti Fotografijos bienalei 1996 metais, vėliau 30 originalių fotografijų spaudų nupirko Prancūzijos nacionaliniai archyvai. Buvo gražu ir malonu pažiūrėt į šiuos darbus – lengva, lyg ir per lengva fotografija apie tai, kas sustoja ir nyksta….
****
2017.04.06
Bevaikštant po miestą užklydau iki Cite Cercle. Čia buvo rasta skirtingų autorių bendra paroda “Salzburg – Luxemburg IV“. Nieko blatno šį kartą…
****
2017.04.08
Eilinis, gan gražus daugiabutis, kuris buvo statomas mūsų rajone Weimershof be proto ilgai, netikėtai tapo įdomus ir vertas dėmesio dėl netikėto sprendimo – laiptinėje, kuri matoma ir iš gatvės, skyrė vietos gatvės menininkui Vhils. Jo darbus teko pastebėti ne tik internete, bet ir Urban art bienalėje Volklingene. Tačiau pamatyti naujame daugiabutyje… buvo labai netikėta. Namo vertėjo šoktelėjo akyse.
****
2017.04.09
Smagi kultūros dalis Vakaruose, ką dar sunkiai perimame Lietuvoje, tai piknikai be priežasties. Parkuose, viešose žaliose erdvėse ir pan. Tiesiog saulė šviečia, alus gaivina, kamuolio spardymas sukelia azartą, o gamta atgaivina. Sunku suprast, kodėl mūsuose tai taip sunkiai populiarėja.
****
2017.04.15
Kauno fotografijos galerijoje aplankyta britų fotografo Homer Sykes paroda „Anglija 1970-1980“. Puiki dokumentika ir vaizdinė istorija iš tokios savotiškos, suvokiamos ir nesunkiai atpažįstamos Anglijos.
****
2017.04.15
Galerijoje “Meno parkas” apžiūrėjome Barselonos galerijos “La Xina A.R.T.” parodą “Balandis 2524” [eksponuojami Benxamín Álvarez, Xesco Mercé ir Marc Vilallonga kūriniai] ir jaunų menininkų [Gretos Grendaitės, Tomo Vosyliaus] parodą “Namų patogumai“. Meno ir kokybės kovoje laimėjo lietuviai.
****
2017.04.19
KEKSo reikalais apsilankiau Kulturfabrik meno centre. Pašnekėjau su vadovais, apžiūrėjau patalpas, pafotkinau Urban Art festivalio kūrinius ir maloniai pasivaikščiojau po Esch sur Alzette.
****
2017.05.12
Paprastai konfliktų ir karo temos fotografijų parodos būna persunktos perdėtos dramos, purvo ir kraujo. Dažniausiai ji labiau reportažinė, nei kūrybinė. European Month of Photography festivalio programoje esanti paroda Casino galerijoje “Looking for the Clouds — Contemporary Photography in Times of Conflict” yra maloni išimtis.
****
2017.05.12
Kita festivalio European Month of Photography paroda vyksta Cite Cercle galerijoje. Čia ekspozicija “Borderlines” . Čia fotografija apie ribas, kurių vienoje pusėje stovi konfliktai, kitoje – jų kūrėjai, skatintojai, generatoriai.
****
2017.05.13
Minėdami savo vestuvių metines nusprendėme šiek tiek pasikultūrinti. Labai smagi [ir fotografiška] erdvė – Dudelange mieste esantis centras Centre National de l’Audiovisuel. Čia yra ne tik puiki nuolatinė Edward Steichen kolekcijos paroda “The Bitter Years”, kuri įrengta buvusiame vandens bokšte ir pumpavimo pastate, bet ir nuolat aktyviai dirbantis centras CNA, kuriame visada rasi ką pamatyti.
****
2017.05.14
Artėja Darren Almond parodos “Timescape” uždarymas, todėl mudu nusprendėme dar kartą peržiūrėti šią konceptualią ir įvairiomis medžiagomis sukurtą ekspoziciją. O pakeliui pasižvalgėme ir po įspūdingąjį Tony Cragg.
****
2017.05.16
Vestuvių metinių proga pasidovanojom sau išeigą į kultūrą, su visais privalomais atributais, kaip daili apranga, pėdinimas pėsčiomis iki teatro ir maloniais pokalbiais, be abejo puikiu šokio pasirodymu ir pasisedėjimu kavinėje su vynu ir alumi. Teatre pamatėme Herve Koubi kompanijos šokį CE QUE LE JOUR DOIT À LA NUIT. 12 vyrukų iš Alžyro ir Burkino Faso, kurių judesio meno supratimas atėjęs iš gatvės šokių, akrobatikos ir kapueiros, atliko choreographer Hervé Koubi kūrinį, įkvėptą jo šeimos kilmės iš Alžyro istorijos. Buvo tikrai įspūdingas pasirodymas, nors kartais atrodė, kad šoka ne išmokyti vyrai, o išdresiruoti meškinai :]
****
2017.05.22
Atvykus [Skr] mamai Inai apsilankėme atnaujintame miesto istorijos muziejuje, kuris pakeitė ne tik dalį muziejaus eksponatų, bet ir pavadinimą. Nuo šiol jis Lëtzebuerg City Museum.
****
2017.05.22
Miesto savivaldybė, susirūpinusi mieste gyvenančiomis bitėmis, jau ne pirmą kartą įdeda pastebimas pastangas lengvinant bičių gyvenimą miestiečių tarpe. Prieš kelis metus sustatyti aviliai įvairiose miesto zonose skatino augančio miesto bio įvairovės egzistavimą ir augimą. Šiemet Liuksemburgo miestas sukūrė 12 stotelių edukacinę pasivaikščiojimo trasą “Beien an der stad”, kuriame skirtingomis kalbomis galima susipažinti ne tik su stenduose iliustracijose ir tekstais pateikiama informacine medžiaga, bet ir realiai pamatyti bičių gyvenimą [“bee-cam“] ir joms saugios aplinkos būtinas sąlygas.
****
2017.05.16
Medeina, Ina ir aš MUDAM’e.
****
2017.06.10
Apsilankėme kukliame ir labai garsiai nesireklamuojančiame muziejuje po atviru dangumi “Roscheider Hof”. Muziejus apima didžiojo SaarLorLux regiono folklorą ir gyvenimo būdą. Kol neatvykome, manėme, jog muziejus nedidelis ir kuklus, bet įėję į dvarą ir pamatę kolekciją, šiek tiek nustebome – nors ir atrodo netvarkingai, sumestai, bardakiškai, muziejus iš tikrųjų turi labai didžiulę Vokietijos-Liuksemburgo-Lotaringijos kaimo kultūros ir buities kolekciją. Daugiau kaip 1000 narių turintis muziejus finansuojamas iš narystės mokesčių, įėjimo mokesčių, subsidijų ir aukų. Ir šiame muziejuje galima pamatyti įrangą nuo vynuogių auginimo iki stomatologijos kabinetų, nuo miško ir medžio apdirbimo technikos iki tarptautinės žaislų kolekcijos, nuo rožių sodelio iki rekonstruoto Mozelio regiono kaimo… Gaila, turėjom mažai laiko ir turėjom vykti į “Baltų” sezono uždarymą. Ten jau kitokios gėrybės, kitokios pramogos :]
***
17.06.12
Niekada labai nesiveržiau pamatyti garsųjį Rob Zombie, bet proga pasitaikė ir ja pasinaudojau. Buvo velniškai smagus, tipinis amerikoniškas rokenrolas su visais amerikoniškais roko “aksesuarais”.
***
17.06.15
Ir vėl startavo “My Urban Piano Luxembourg 2017” – nuo birželio 1 iki 20 dienos mieste, gatvėse ir parkuose, aikštėse ir skveruose stovi 20 pianinų, kuriuos specialiai šiam įvykiui dekoravo vaikų ir jaunimo centrų nariai, mokyklų ir senjorų namų atstovai. Prieini, atsisėdi ir groji. Moki ar nemoki, mažas ar didelis, džiazuoji ar klasikuoji – turi visišką laisvę :]
***
17.06.17
Nacionaliniame gamtos istorijos muziejuje atidaryta paroda “Alles fir d’Kaz“. Kadangi apskritai niekada neteko į jį užeiti [man], o dar paroda apie mūsų mėgstamus katinus, mes visi trys nupėdinome pažiūrėti, kas pasakojama ir rodoma apie didelius ir mažus, prijaukintus ir laukinius katinus :]
***
17.06.18
Volkinger Hutte atidaryta bienalės Urban Art paroda, kurią galima apžiūrinėti dar ne kartą – dėl plataus stiliaus pasirinkimo, dėl pasaulyje garsių gatvės meno kūrėjų vardų, dėl skirtingos tematikos ir dėl aplinkos, kuri šiam menui labai tinka.
Kita fantastiška paroda – “The Incas – Gold. Power. God.“. Deja, jos fotografuoti neleidžia…
***
17.06.22
Liuksemburgo nacionalinė diena švenčiama birželio 23 d., bet kiekvienais metais išvakarėse vyksta didysis fejeverkas. Šiemet jis vėl grįžo ant hercogo Adolfo tilto.
What do you think?