Dizaino Gracas [nr 442]
Taip jau vyksta, kad Kaunui esant UNESCO dizaino miestui, miestas neturi jokio oficialaus atstovo, besiimančio dalyvavimo tinkle. Mano kadencija baigėsi 2023 metais ir niekas savivaldybėje nepajuda, imantis sprendimo. Bet tai netrukdo man išlaikyti darbinius santykius su kolegimis tinkle ir toliau dalyvauti įvairiose veiklose. Tad gavęs progą, ją išnaudoju.
Dizaino miestas Gracas atsiunčia pakvietimą dalyvauti Design Monat Graz, kasmetiniame dizaino festivalyje. Pasirašau, susiplanuoju ir gegužę pasitinku skrydžiu į Austriją. Vilnius – Viena.
2024 05 02
Vieną pasiekiu traukiniu nuo oro uosto. Kažkoks fabrikas patraukia dėmesį ir industrija patenka man į kadrą.
Viena jau buvo matyta prieš daugelį metų, mums su Alwyda būnant dar tik dviese, o Ritai dar esant kultūros atašė šioje šalyje. Tai buvo senais, 2009 metais… Prisiminimai padriki, keliai neišlikę, bet vienas kitas objektas akyse išlikęs. Kažkur prisėsta ant suoliuko, kažkur fotkinta, kažkas aplankyta.
Pvz muziejų kvartalas buvo išmaišytas kiaurai išilgai. Tuo metu šis kultūros ir meno hub’as paliko labai didžiulį įspūdį. Tiek kultūros vienoje vietoje turbūt iki tol buvo nematyta… Šį kartą apsilankiau tamsoj, kai muziejai uždaryti, galerijos uždarytos, veiksmo labai kukliai, erdvės tuščios – nebe taip ypatinga, bet vis dar faina. Vis dar baltai pavydu. Vis dar norisi grįžti.
2024 05 03
Traukiniu pajudu link Graz miesto. Atrodo, kad Gracas nuo Vienos ne taip ir toli, bet traukinio maršrutas netikėtai raitosi per kalnus ir kelionė tampa ilga, bet labai daili. Lietus už lango neerzina, kilimas į kalnus atveria naujus vaizdus, tad kelionė medityvi ir jauki.
Gracas pasitinka cepeliniu dangumi ir lauktuvėmis viešbučio kambaryje. Vynas, informacija ir suvenyrai. Atidarymas vakare, tad ilgai netruku palikti kambarį ir einu tyrinėti miesto. O jis jaukus, labai žmogiško mastelio, su keliais labai aiškiai išreikštais higfhlight’ais.
Viena tokių išskirtiniausių vietų – Kunsthaus Graz. Graco meno muziejus buvo pastatytas kaip Europos kultūros sostinės programos dalis 2003 m. ir nuo tada tapo Graco, Austrijos, architektūros paminklu. Pastatas tarsi iškrenta iš konteksto, bet kartu tarsi pažymi ri išskiria miestą, suteikia jam kokybės, dizaino, šiuolaikiškumo emblemą.
Parodoje “24/7 | Work between meaning and imbalance” nagrinėjami dažnai nesaugūs meninio ir kultūrinio darbo aspektai, keliami klausimai apie ribų tarp leidimosi būti išnaudojamam ir savirealizacijos nykimą. Kai kurie darbai jau matyti, dauguma – ne. Paroda įdomi ir užkabinusi. Kitame aukšte įspūdinga Alicja Kwade instaliacija “Sol LeWitt’s Wall”.
Pasivaikščiojau dar šiek tiek miestą. Mano pasiruošimas [ką aplankyti, ką pamatyti] ne visada duoda vaisių – kai ko jau nebelikę, kai kas nevertinga, bet tikslingas judėjimas padeda sutaupyti laiką ir iki atidarymo pajusti miestą kuo daugiau.
Design Monat Graz atidarymas vyksta Hornig Areal – buvusioje pramoninėje erdvėje. Parodos apie madą, baldų dizainą, eksperimentus, gatvės meną ir meną, arti dizaino. Šalia veikia dizaino klinikos, projektas, kurį visaip bandau pristatyti ir Kaune. Atskira paroda didesnį dėmesį skiria kroatų menininkui ir dizaineriui Boris Bućan (1947-2023).
Besibaigiant atidarymui tyliai nusėlinu pasibastyti dar šiek tiek po miestą. Tuneliu užlipu ant kalno ir užtinku smagų nusileidimą vamsdžiu. Pasižymiu, kad čia grįžti reikės dar kartą. Ir dėl vaizdų, ir dėl atrakcijos čiuožti žemyn.
2024 05 04
Ryte turiu dar šiek tiek laisvo laiko. Pakeliui į muziejų, einu pro įdomesnius architektūrinius objektus.
Vienas “must” dalykų Grace – Styrian Armoury muziejus. Tai didžiausia pasaulyje ginklų ekspozoicija istoriniame ginklų arsenale – čia eksponuojama apie 32 000 XV-XVIII a. daiktų. Labai gražu, dailu ir dizainiška. Sunku buvo sustoti fotografuoti, nes kiekvienas kampas atrodo kietai, galingai ir fotogeniškai.
Atvykstu iki miesto centro. Čia prasideda ekskursija, kurios metu pristatomos dizaino parduotuvės, kūrėjai, projektai ir įvairios veiklos, padedančios miestui būti šiuolaikišku ir įdomiu.
Kitas objektas mano “must” sąraše – St. Andrä katedra. 1616 m pastatyta Šv. Andriejaus katedra buvo perdažyta, sutvarkyta ir… ir perduota šiuolaikiniams menininkams papuošti. Vis dar veikianti Romos katalikų bažnyčia šiuo emtu ir šiuolaikinio meno centras. Buvo baimės, kad nepateksiu vidun, bet ne tik pavyko, bet dar ir pasiklausiau eksperimentuojančių muzikantų.
Besiblaškant po miestą, susigaudžiau dar keletą highlight’ų. Vienas jų – išskirtinės architektės Zaha Hadid suprojektuotas, o projekto plėtotojo WeGraz įgyvendintas “Argos” viešbutis. Kitas – Mumuth [Muzikos namai ir muzikos teatras] – įspūdingame olandų architekto Ben van Berkel pastate ramiai pasivaikščiojau, pasifotkinau. Vėliau užlipau iki bokšto Uhrturm.
Halle fur Kunst Steiermark puiki vasarinė ir šviesi paroda Katherine Bradford “American Odyssey”
Netoliese Doppelwendeltreppe – dvigubi sraigtiniai laiptai, simbolizuojantys išsiskyrimą ir susitaikymą. Šimtmečius statysose ir tvarkytuose rūmuose galime rasti įdomių gotikos, renesanso epochų elementų, bet labiausiai stebina dvigubi spiraliniai laiptai, atrodantys beveik kaip optinė iliuzija.
Žemyn į žemutinę miesto dalį grįžtu smagiuoju vamzdžiu. Čia Mur upėje dirbtinėje saloje Murinsel vyksta festivalio svečių susibėgimas. Daug šnekų, daug pažinčių, daug vyno ir bendrystės.
2024 05 05
Visas autobusas vyksta į pilį Schloß Hollenegg. Nuo 1821 m. Hollenegg pilis priklauso Lichtenšteinų šeimai. Schloss Hollenegg pilyje su šeima gyvena Alice Stori Liechtenstein. Ji yra ne tik pilies savininkė, bet ir Austrijoje gyvenanti nepriklausoma kuratorė iš Italijos, tarptautinio projekto „Schloss Hollenegg for Design“ įkūrėja, kurio tikslas – remti dizaino kultūrą, siūlant jauniems pradedantiems dizaineriams parodų ir rezidencijų programą. Paroda, dedikuota medžiui, fantastiška. Tiek kūrinių kokybe, tiek tobula integracija į pilies erdves.
Atvykstame pas dizaino festivalio bičiulius kalnuose. Austrijos kaime Trahüttene aplankėme Casa Tondolo, kuriame šeimininkauja menininkų duetas itshe+io, savo gražiuose namuose viduryje Stirijos sukūręs saugią, svetingą kūrybinę erdvę queer’ams. Čia pasakojimai apie queer kultūrą, rezidencijas, vyną ir maistą. Puiki dienos pabaiga.
Grįžom atgal į Graz. Čia dar vienas kitas kilometras po naktinį miestą. Pamatyti koplyčią Steinfeldfriedhof [arch HOFRICHTER-RITTER Architects], suprojektuotą iš dviejų lenktų gelžbetoninių sienų, kurios atrodo kaip dvi kruopščiai sudėtos rankos.
Netoliese daili stotis, kurios akcentas – fasade esanti ‘auksinė akis’, ovalo formos stoginė, jungianti stoties salę su autobusų stotelėmis ir įėjimais į po žeme esančias tramvajų stoteles.
2024 05 06
Ankstyvas rytas ir kelias link autobuso stotelės. Laikas traukti namo, su gausybe įspūdžių, pažinčių ir suvokimo, kad Graz dirba puikiai, bet ir mes galime panašiai.
What do you think?