Gimtadieninė Barselona

By skrandis, 2025/11/12

Medeinos užklausius, ko nori dovanų savo gimtadienio proga, užsiprašė nei daug, nei mažai – bilieto į Katy Perry koncerto. Barselonoje :] Įvertinus aplinkybes ir galimybes, sumetėm su Alwyda, kad visai realu ir tada tyliai ramiai viską suderinom su Baubu ir Karolina, supirkom skrydžius ir datai artjėnat, dovaną įteikėm.

Atvykom į Barsą vakare lapkričio 07 d. Niekur nežygiavom, tik ramiai pavakarojom su Karolina ir jos mažiais. Jei galima Vilo kompaniją įvardinti žodžiu “ramiai”.

Lapkričio 8 d. ryte išėjom pasivaikščioti po miestą. Caixa Forum sutarėm susitikti su Baubo bičiuliu Edu ir merginomis Olivia ir Valeria. Čia ‘įtrauki’ paroda „Root for Nature”, vizualiai įspūdinga audiovizualinė paroda, įtraukianti į skirtingas ekosistemas ir skatinanti susižavėjimą gamta.

Po šios parodos nusprendėme lėtai iš išdidžiai pasivaikščioti ir pasiklausyti beveik vietinio Edo istorijų apie Barseloną. Prie baseino Piscina Minicipal de Montuijc prisėdom pavalgyt, čia dar prisijungė ir Baubas su Karolina ir vaikais. vakare toli jau ir nebenuėjom – visa šutvė užstrigo žaidimų aikštelėj, Vėliau Baubai nuskubėjo namo, o mes su Edo šeima – pažaisti kortom ir pasisvečiuoti jų namusoe.

Lpakričio 9 d. prasidėjo neįtratinai. Ėjom kultūrintis ir grožėtis miestu.Baubas, kaip visada, išvarė į komandiruotę, Karolina su reikalais ir vaikais, o mes po Barsą.

Užeiname į MEAM (Museu Europeu d’Art Modern) muziejų, jame vyksta vienas svarbiausių metų renginių – tarptautinė šiuolaikinio figūratyvinio meno paroda „Figurativas 2025“, prestižinio tarptautinio tapybos ir skulptūros konkurso nugalėtojų bei atrinktų darbų ekspozicija, pristatanti šiuolaikinį realizmo meną.  Ne mūsų skonio menas, bet randame ir visai simpatiškų darbų. Dar viena paroda su kaukolytėm „Omnia Vanitas“ ir personalinė Pol Ballonga „Evolve“ paroda.

Tuo tarpu Pablo Picasso muziejuje netikėtai randame Pablo Picasso kūrybą :] Išties randame tai, kas nėra taip dažnai matoma – ankstyvoji Pablo kūryba, kuri nustebina ir užveda ant tai, kas vėliau tapo tikruoju jo kūrybiniu veidu.

MOCO muiziejuje nuolatinė ekspozicija „Moco Masters“ su tokiais grandais kaip Andy Warhol, Jean-Michel Basquiat, Keith Haring, Yayoi Kusama ir KAWS kūriniais, Banksy paroda, bet šalia ir nematyta skaitmeninė instaliacija [autorė berods Krista Kim] ir didelio formato siurrealistiniai čiliečių menininko darbai Guillermo Lorca: „Esplendor de la Noche“.

Grįžtam pas Baubus į namus, suvalgom tortą ir išsiunčiam Medeina su Karolina į Katy Perry koncertą :]

Lapkričio 10 d naktis, kaip po gero vakarėlio, apsigaubus klozetą – tik šį kartą ne dėl alko padauginimo, bet dėl viruso ir skrandžio apsivalymo – abi merginos iškrito.

Mums su Alwyda belieka pasiskirstyti ir kažkaip kitaip mėgautis Barselona, kiek tai įmanoma prie iškritusių vaikų. Kol ji muziejuje, aš namie, bet kai ji namie, aš varau į muziejų.

MACBA muziejuje didžiausias dėmesys skiriamas Afrikos ir jos diasporos (įskaitant Kubą bei Ameriką) menui bei kultūriniam paveldui. Čia didžiulė tarptautinė paroda „Project a Black Planet: The Art and Culture of Panafrica“, tirianti Panafrikanizmo judėjimą nuo 1920 m. iki šių dienų, bei Coco Fusco „I Learned to Swim on Dry Land“ – pirmoji Ispanijoje garsių Kubos ir JAV menininkės bei aktyvistės Coco Fusco monografinė paroda, analizuojanti Kubą, jos politika, cenzūrą bei pasipriešinimo formas.

Lapkričio 11 d. rytas ir merginos beveik tokios pat gyvybingos, kaip ir iki iškritimo. Tad kartu su Karolina apsilankome įspūdingame Sant Pau Recinte Modernista. Šis architektūrinis komplekas yra didžiausias Art Nouveau (modernizmo) stiliaus pastatų kompleksas Europoje, stebinantis ne tik savo grožiu, bet ir inovatyviais sprendimais. Tai buvo statomas kaip „Miestas mieste“ – 27 pastatų ansamblis, kurį architektas Lluís Domènech i Montaner suprojektavo kaip „sodą-miestą“ ligoniams. Nors pradinis planas numatė net 48 paviljonus, pastatyta buvo kiek mažiau, tačiau jie visi sujungti požeminiais tuneliais, kurių bendras ilgis siekia apie kilometrą. Architektas tikėjo, kad estetika padeda sveikti, todėl paviljonai gausiai dekoruoti spalvingomis mozaikomis, skulptūromis ir vitražais. Siekiant maksimalios higienos, sienoms naudotos keraminės plytelės, ant kurių nesikaupia mikrobai, o apvalios formos neleido dulkėms kauptis kampuose. Nors Barselonos Eixample rajonas pasižymi griežtu stačiakampiu gatvių tinklu, Sant Pau paviljonai pasukti 45 laipsnių kampu. Tai buvo padaryta ne tik dėl geresnės saulės šviesos patekimo ir ventiliacijos, bet ir (pasak legendų) demonstruojant architekto nepasitenkinimą griežtu miesto planu. Šiuo metu šis kompleksas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir nebeveikia kaip ligoninė [nors dar veikė iki 2009 m], yra restauruojamas ir atveriamas lankytojams.

Karolina bėga susirinkti vaikų, o mes traukiam link jūros į dizaino centrą – Disseny Hub Barcelona. Laikinosios parodos  – „Art (D)éco 1925 | 2025“, skirta paminėti 100 metų jubiliejų nuo moderniojo dizaino ištakų, ir „Colita. Antifémina“ – garsios Barselonos fotografės Colita darbų paroda, tirianti moters įvaizdį ir socialinį kontekstą, bei gan neįdomi paroda „How to Design a Revolution: The Chilean Road to Design“ apie dizaino vaidmenį Čilės visuomeniniuose pokyčiuose 1970–1973 m.
Na ir pagrindinės bei nuolatinės „Dressing the Body“ apie mados raidą nuo 1550 m. iki šių dienų, kaip drabužiai formavo žmogaus siluetą, ir įdomi, bet netikėtai mums sutrumpėjusi “Matter Matters. Designing with the World“ – nauja pagrindinė ekspozicija, analizuojanti dizainą per medžiagiškumo ir tvarumo perspektyvą. Sutrumpėjusi, nes po mažų mūsų merginų atėjo ir Alwydos eilė “pasisakyti” tualetuose…

Grįžom pas Baubus ir kasdieniškai pabaigėm dieną.

Liko tik vienas pusdeinis – Lapkričio 12 dienos. Būti Barselonoje ir nepačiupinėti jūros būtų buvus nuodėmė, tad ramiai nuvykome iki Barceloneta rajono, jūros kranto ir ten jaukiai praleidom vieną dienos pusę.

Saulėta Barselona šį kartą nebuvo tokia draugiška ir svetinga, bet šviesos ir saulės nepagailėjo. Geltonos ryškios ispaniškos saulės :}